Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos ketvirtadienį pristatė grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.
Šiemet į jų nugulė 10 grėsmių, tarp kurių – Covid-19 pandemija, politinė krizė Baltarusijoje, Rusijos karinė galia bei žvalgybinė veikla prieš Lietuvą.
1 GRĖSMĖ: Covid-19 pandemija
Pasaulinę Covid-19 pandemiją Lietuvos žvalgyba į grėsmių nacionaliniam saugumui sąrašą įtraukė tik šiemet. Akcentuojama, kad pandemija kelia ne tik medicinines, socialines, ekonomines, bet geopolitines grėsmes.
„Autoritarinės valstybės, prisidengdamos siekiu nustatyti užsikrėtusių žmonių kontaktus, plečia masinį vietinių ir iš užsienio atvykusių asmenų sekimą.
Rusija ir Kinija naudojasi pandemijos situacija diskredituodamos priešiškomis laikomas valstybes arba, priešingai, mėgina gerinti savo tarptautinį įvaizdį“, – rašome žvalgybos vertinime.
Centralizuotai renkami net ir neužsikrėtusių gyventojų bei šalyje apsistojusių užsienio piliečių asmens duomenys, kontroliuojamas jų judėjimas viešosiose erdvėse.
Pastebima, kad Rusija ir Kinija, bandydamos didinti savo įtaką tarptautinėje erdvėje, pasitelkia medicininę paramą ir inovacijas.
„Kinija siekia, kad jos sukurta vakcina naudotųsi kuo daugiau užsienio valstybių, ypač – besivystančios šalys. <...> Rusija vakcinos sukūrimą sieja su tarptautiniu valstybės įvaizdžio gerinimu ir partnerystėmis su Indija, Brazilija, Venesuela ir kitomis valstybėmis, taip pat Baltarusija – jai vienai iš pirmųjų suteikta teisė įsigyti vakciną, prie kurios bandymų ji prisidėjo“, – pastebi Lietuvos žvalgyba.
Be to, pastebima, kad daugelyje valstybių dėl pandemijos didėja radikalių politinių ideologijų ir destruktyvių sąmokslo teorijų sklaida. Tai pastebima ir Lietuvoje, tiesa, ne taip akivaizdžiai.
2 GRĖSMĖ: Politinė krizė Baltarusijoje
Viena Lietuvai kylančių grėsmių, susijusių su kaimynine Baltarusija, – tai šioje šalyje vykstantys politiniai pokyčiai. Lietuvos žvalgyba svarsto, kad stiprėjančios Baltarusijos pilietinės visuomenės nebegalės ignoruoti jokia šalies vadovybė.
„Po suklastotų prezidento rinkimų protestuoti išėjusios minios rodo, jog Aliaksandras Lukašenka ir jo sukurtas režimas nebesugeba tinkamai reaguoti į visuomenės poreikius ir taip užsitikrinti reikšmingos jos dalies palaikymo“, – rašoma grėsmių vertinime.
Tolesnė situacija Baltarusijoje priklausys ne tik nuo visuomenės bei A. Lukašenkos veiksmų, bet ir nuo Rusijos ryžto stiprinti įtaką šalyje.
Taip pat Lietuvos žvalgyba pateikia konkrečią istoriją, kaip Baltarusijos KGB verbavo Lietuvos pilietį, valstybės tarnautoją Tomą (vardas pakeistas). 34-metų šeimą turintis vyras Gardino bare susipažino su „simpatiška, visą vakarą jam išskirtinį dėmesį rodžiusia baltaruse Jelena“.
Nuo alkoholio apsvaigęs vyras sutiko vykti į jos namus. Vėliau vyrą Baltarusijos policija apkaltino neva apvogus Baltarusijos pilietę, šantažavo jį Jelenos bute padarytomis kompromituojančiomis nuotraukomis. Kad išvengtų atsakomybės, Tomas buvo prašomas papasakoti apie savo darbovietę, bendradarbius ir kt.
3 GRĖSMĖ: Baltarusijos gynybos politika
Kita su Baltarusija susijusi grėsmė – šios valstybės ginkluotųjų pajėgų ir jėgos struktūrų panaudojimas sprendžiant vidaus politikos problemas. Lietuvos žvalgyba mano, kad Baltarusijos gynybos politika ir toliau bus priklausoma nuo Rusijos.
„Beprecedentis Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų jėgos demonstravimas siekiant pagrįsti tariamą Vakarų grėsmę ir A. Lukašenkos pasiryžimas bet kokia kaina išlikti valdžioje kelia riziką Lietuvos saugumui“, – rašoma grėsmių vertinime.
Be to, anot Lietuvos žvalgybos, Baltarusijos valstybės saugumo komiteto (KGB) veiksmai prieš Lietuvos piliečius Baltarusijos teritorijoje įgauna vis grubesnės žvalgybinės veiklos požymių.
4 GRĖSMĖ: Astravo atominė elektrinė
Galiausiai Baltarusija grėsmę Lietuvai kelia ir per savo skubotai 2020 m. rudenį paleistą atominę elektrinę visai šalia Lietuvos.
„[Astravo AE] projekto įgyvendinimas ir jos veikla tęsiami ignoruojant atominės energetikos ekspertų išvadas ir slepiant incidentus“, – pažymi Lietuvos žvalgyba.
2021 m. pradedama pramoninė Astravo AE eksploatacija.
5 GRĖSMĖ: Uždara Rusija
Rusija Lietuvos žvalgybos ataskaitoje įvardijama kaip uždara, represyvi ir neigianti dialogo galimybes.
„Rusijos režimas, stiprindamas savo valdžią, imituoja demokratinius procesus – rinkimus, konstitucijos keitimą, bet iš tikro žiauriai susidoroja su savo oponentais. Santykiuose su tarptautine bendruomene Rusijos valdžia agresyviais veiksmais pati didina savo izoliaciją ir konfliktų galimybes“, – rašoma grėsmių ataskaitoje.
6 GRĖSMĖ: Rusijos karinė galia
Taip pat, anot Lietuvos žvalgybos, Rusija karinę galią tebenaudoja kaip pagrindinį įrankį išlaikyti savo įtaką užsienyje. Be to, žvalgybos teigimu, Rusijos pasirengimas siekti įtakos per konfrontaciją, įskaitant ir karinę, su oponentais nemažės.
„Prasidėjus Covid-19 pandemijai Maskva skelbė siekianti deeskaluoti karinę įtampą tarp Rusijos ir NATO, tačiau agresyvūs Rusijos ginkluotųjų pajėgų manevrai NATO kaimynystėje atskleidė, kad ši retorika yra apsimestinė“, – rašome grėsmių vertinime.
7 GRĖSMĖ: Intensyvi Rusijos žvalgybinė veikla prieš Lietuvą
Covid-19 pandemija privertė Rusijos žvalgybos tarnybas sumažinti žmogiškąją žvalgybą prieš Lietuvą. Tačiau Rusijos tarnybos, nepaisydamos apribojimų, vykdo aktyvią žvalgybinę veiklą su Kaliningrado sritimi besiribojančiuose Lietuvos pasienio regionuose.
„Padidėjus nuotolinio darbo ir elektroninių paslaugų mastams auga ir kibernetinio šnipinėjimo grėsmė“, – įspėja Lietuvos žvalgyba.
8 GRĖSMĖ: Agresyvėjanti Rusijos istorijos politika
Rusija vis agresyviau bando įgyvendinti istorijos politiką užsienio valstybėse. Štai Rusijos tyrimų komitetas inicijavo Sausio 13-osios bylos teisėjų tarptautinę paiešką.
„Remdamasis naujomis Baudžiamojo kodekso pataisomis, numatančiomis atsakomybę už veiksmus prieš užsienio valstybėse esančius sovietų karių kapus ir paminklus, Komitetas jau yra pradėjęs keletą tyrimų, tarp jų – ir dėl Lietuvoje įvykusio incidento“, – nurodo Lietuvos žvalgyba.
9 GRĖSMĖ: Augantis kibernetinių atakų skaičius
Fiksuojama vis daugiau prieš Lietuvą nukreiptų kibernetinių atakų. Dezinformacijos sklaida ir kibernetinės manipuliacijos vienu metu įgyvendinamos Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse.
„Atakomis siekiama silpninti transatlantinius ryšius, skaldyti visuomenę ir skatinti jos nepasitikėjimą institucijomis“, – rašoma grėsmių vertinime.
10 GRĖSMĖ: Terorizmas
Lietuvos žvalgyba pripažįsta, kad terorizmo grėsmė Lietuvoje išlieka maža, tačiau to negalima pasakyti apie Europą. Europoje daugėja pavienių islamistų įvykdytų išpuolių prieš atsitiktinius žmones ir pareigūnus.
„Daugumą ekstremistų radikalizavo ir išpuoliams motyvavo internete skleidžiama teroristinių grupių propaganda. Radikalaus dešiniojo ekstremizmo atstovams, taip pat ir gyvenantiems Lietuvoje, internetas tampa pagrindiniu indoktrinavimo įrankiu ir padeda koordinuoti veiklą“, – pastebi Lietuvos žvalgyba.
Be to, suintensyvėję ar atsinaujinę konfliktai Vidurio Rytų ir Šiaurės Afrikos regionų šalyse, tikėtina, padidintų nelegalių migrantų į Europą srautus.
