Specialistai nesupranta, kaip teisinėje valstybėje gali galioti sprendimas, kuris pažeidžia Konstituciją. O prokurorė negali atsakyti, kas būtų, jei kitais metais ministerija ir vėl pažeistų Konstituciją.
Pirmakursė Tėja Lukošiūtė šį rugsėjį pradėjo studijuoti Vilniaus universitete. Mergina Ekonomikos fakultete studijuoja verslą ir teisę. Studentė pasakoja, kad iš anksto žinojo, kokių egzaminų rezultatų jai prireiks stojant, todėl mokykloje tam ruošėsi ir atsakingai mokėsi.
„Pirmieji įspūdžiai – labai džiaugiuosi. Nauji žmonės, nauja aplinka. Tokia šiek tiek labiau „tiksliukė“ esu, tai mokykloje sekėsi tikrai neblogai. Egzaminus išlaikiau be papildomų 10 taškų“, – pasakoja T. Lukošiūtė.
Tėja yra Lietuvos moksleivių sąjungos valdybos narė. Mergina tikina, kad ministerijos sprendimas visiems pridėti papildomus 10 balų prie egzaminų – neteisingas, nes tai iškreipė konkurenciją: geriausiai besimokantys mokiniai buvo įvertinti prasčiau ir dėl to nukentėjo.
„Buvo nesąžininga. Mūsų manymu, kas būtų korektiškiau ir teisingiau moksleivių atžvilgiu – tai pridėti taškus už tas užduotis, kurios buvo neteisingos“, – tikina T. Lukošiūtė.
Ministerija šiemet nusprendė egzaminus laikiusius abiturientus apdovanoti balais visuose egzaminuose, išskyrus gimtosios kalbos. Toks sprendimas sulaukė pasipiktinimo ir kritikos bangos. Švietimo ministrė tuo tarpu laikosi savo.
„Manome, kad šis sprendimas buvo teisingas tuo metu. Labai labai daug vaikų, mokinių, būtų tiesiog neišlaikę egzaminų ir, na, jiems nebūtų suteikta teisė rinktis studijų aukštosiose mokyklose“, – kalba Raminta Popovienė.
Politologas, švietimo ekspertas Ainius Lašas tvirtina – buvo galima elgtis ir kitaip.
„Kai kuriais atvejais ta argumentacija kaip ir tiktų, bet kadangi ji taikoma taip plačiai – tada yra problema. Man neatrodo, kad tie sprendimai yra visiškai aiškiai pagrįsti ir visiškai teisingi“, – sako politologas A. Lašas.
Prokuratūra atliko tyrimą ir pareiškė: ministerijos sprendimas pridėti 10 taškų prie egzaminų rezultatų – neteisėtas.
„Tai prieštaravo aukštesnės galios teisės aktams – būtent Švietimo įstatymui ir kitiems aktams“, – sako prokurorė Irma Zaikienė.
Visgi prokuratūra nieko nesiims ir į teismą nesikreips, nes, kaip tikina, neteisėtų sprendimų galiojimas jau yra pasibaigęs.
„Jeigu tie sprendimai yra neteisėti, tai kaip teisiškai gali galioti neteisėti sprendimai?“ – kelia klausimą A. Lašas.
A. Lašo teigimu, R. Popovienė turėtų prisiimti visą atsakomybę ir atsistatydinti.
„Toks vertinimas iš esmės, bent jau politiškai, reikalautų ministrės atsistatydinimo pareiškimo, nes reikalas yra labai labai didelis“, – kalba A. Lašas.
Ministrė atsistatydinti nesvarsto.
„Sprendimas tikrai nepablogino nei vieno vaiko, nei vienos šeimos situacijos. Aš manau, kad jisai tuo metu – pasikartosiu – buvo tikrai teisingas toje situacijoje“, – pasakoja R. Popovienė.
Prokuratūra negali paaiškinti, kaip įmanoma, kad dėl Konstituciją pažeidžiančio sprendimo nebus imamasi jokių veiksmų. Prokurorė taip pat neatsakė, kas būtų, jei tokie įstatymo pažeidimai kartotųsi.
Daugiau sužinokite aukščiau esančiame video.











































































































































































































































































