„Kol šalys viena po kitos atšaukia karantino apribojimus, valdžios stengiasi apsaugoti pačius pažeidžiamiausius piliečius nuo viruso, kuris niekur nedingo. Mes tikimės, kad mūsų skaičiavimai atneš naudos ir taps atsparos tašku kuriant apsaugos priemones tiems, kuriems gresia didžiausia rizika susirgti“, – BBC cituojamas Londono higienos ir tropinės medicinos mokslininkas Andrew Clarkas.
Nors pateikti skaičiai ir suteikia galimybę įsivaizduoti, koks žmonių kiekis, kuriems gresia komplikacijos, yra pasaulyje, tai nereiškia, kad susidūrę su liga šiems asmenims būtų būtinas sudėtingas gydymas. Tyrimo autorių nuomone, tik 4 proc. Žemės gyventojų (~350 mln. žmonių) prireiktų gydymo ligoninėje.
Mokslininkai pateikia išvadą, kad daugeliui žmonių, turinčių lėtinių susirgimų, nepaisant didelio jų skaičiaus, rizika užsikrėtus Covid-19 sulaukti rimtų komplikacijų nėra didelė.
Tyrimo metu buvo surinkti 188 pasaulio šalių gyventojų duomenys. Lietuvoje yra didžiausias gyventojų procentas visoje Europoje, kuriems grėstų komplikacijos susirgus Covid-19, tačiau pagal „potencialių kritinių ligonių“ (kuriuos tektų guldyti į ligoninę) dalį mūsų šalis žemyne užima tik devintą vietą.
Kam gresia pavojus?
Kaip ir galima buvo tikėtis, mokslininkai nustatė, kad rizika yra šiek tiek mažesnė tuose regionuose, kuriuose vidutinis populiacijos amžius yra žemesnis, pavyzdžiui, Afrikos žemyno šalys. Europoje, priešingai, dėl didesnio nei pasaulio vidurkis amžiaus vidurkio ir beveik trečdalio gyventojų turimo bent vieno sveikatos sutrikimo, gyventojai yra labiau šios ligos pažeidžiami.
Ataskaitoje taip pat pažymėta, kad mažų salų tautybių, tokių kaip Mauricijus ir Fidžis, kuriose vidutinis diabeto procentas yra neproporcingai didelis, populiacijos yra mažiau atsparios virusui.
Be to, tyrime taip pat nustatyta, kad sunkių simptomų rizika jaunesniems nei 20 metų žmonėms buvo tik 5 procentai, tačiau 70 metų ir vyresniems žmonėms ši rizika išauga iki nerimą keliančių 66 proc.
Nors tyrimai, kuriuose naudojami 188 šalių duomenys, yra vertinga informacija, sudarant kovos su naujuoju koronavirusu planą, tačiau jis negali būti vertinamas, kaip šalių galimybių susidoroti su pandemija rodiklis, tvirtinama tyrime.
Kiti veiksniai, tokie kaip genetika, socialinė ir ekonominė situacija bei individualios vyriausybės reagavimo priemonės, kurių imamasi (pvz., karantinai, kelionių draudimai ar saviizoliacija), taip pat vaidina lemiamą vaidmenį nustatant šalies galimybes kovoje su Covid-19. Nepaisant to, tyrėjai pažymėjo, kad tyrimas „gali tapti atspirties tašku nustatyti asmenų, kuriuos gali tekti apsaugoti ar skiepyti, pasaulinės pandemijos atveju, skaičių“.