Apie tai, kas padėjo nepalūžti sužinojus diagnozę – galvos auglys, kalbas apie tai, jog gali tekti iš naujo mokytis vaikščioti ir kalbėti, o bokso ringą dar ilgam pamiršti, pasakojo Austėja Aučiūtė Žinių radijo laidoje „Pradėsiu nuo pirmadienio“.
Patyrė didžiausią gyvenimo smūgį
„Ši vasara buvo sunkoka, nes turėjau rimtą traumą, bet sėkmingai viskas baigėsi. Esu laiminga, džiaugiuosi. Pradėjau vėl treniruotis, turėjau pertraukėlę nuo treniruočių, tai gal iš tikrųjų ir gerai, nes pailsėjau truputį. Nes jau daug metų sportuoju, tai gal jau reikėjo tos pertraukėlės“, – pasakoja penkioliką metų boksininkės karjeros laiptais lipanti Austėja Aučiūtė.
Prieš operaciją sportininkę gydytojas įspėjo, kad jai gali tekti iš naujo mokytis kalbėti, netgi vaikščioti.
„Esu turėjusi daug traumų: kelių, pečių, bet čia buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus. Niekas net nesusidūręs pas mus, nei šeima, nei draugai, su tokiais dalykais. Buvo didelis lūžis, bet džiaugiuosi, kad turiu nuostabų trenerį ir šeimą, draugus, gydytojus. Tai iš tikro labai palaikė, nes buvo visokių kalbų, kad ir kalbėti reikės mokytis iš naujo, ir vaikščioti, o apie sportą iš viso net nebuvo minties, kad dar boksuosiuosi. Iš tikrųjų, kažkas saugo mane iš aukščiau“, – sako pasaulio jaunių čempionato bronzos medalininkė, 9 kartus Airijos čempionė, 5 kartus Lietuvos pirmenybių aukso nugalėtoja.
Pradėjo vertinti tai, ką turi
Gąsdinanti diagnozė žinomą boksininkę privertė stabtelti ir atsigręžti atgal – labiau vertinti viską, ką turi, nes tokie momentai parodo, koks gyvenimas trapus.
„Man atrodo, kad požiūris pasikeitė iš karto po operacijos, nes gal ne tiek vertindavau viską, ką turiu, ką galiu daryti, kad sportuoti galiu, kokią šeimą turiu, kokią kovą. Turbūt negalvodavau apie tai, kad galiu kažkada tai prarasti. Tą momentą galvojau, kad nevertinau visko, ką turiu, o dabar džiaugiuosi gyvenimu, antrą gimtadienį, kaip sakant, turiu. Tiesiog suprantu, kaip viską reikia vertinti.
Vis dėlto esu 25 metų mergina ir čia vos viskas nesibaigė. Tai, iš tikrųjų, reikia džiaugtis gyvenimu ir daryti tai, ką nori daryti, ką myli ir negalvoti negatyviai, nesiklausyti negatyvų ir pozityviai reikia galvoti“, – pasakoja pripažinta boksininkė Austėja Aučiūtė.
Sulaukė gerų naujienų
Pasak Austėjos, tuo metu nebuvo jokios minties, kad galės toliau treniruotis ir grįžti į bokso ringą, tačiau po operacijos sulaukė netikėtų naujienų.
„Iš tikrųjų negalvojau, kad galėsiu vėl sportuoti, bet gydytojas jau po operacijos atėjo ir pasakė (aš jo net neklausiau) ,,po šešių savaičių jau galėsi sportuoti, kardio treniruotes daryti“. Tada pagalvojau, kad aš net minties neturėjau to klausti, o jis sako ,,tai va, po šešių savaičių, o po šešių mėnesių sėkmingai gali boksuotis“.
Tai, kaip ir sakė, po šešių savaičių pradėjau lakstyti. Lengvai krosus bėgioti ir į sporto salę lengvai pradėjau eiti, o dabar jau du kartus per dieną sportuoju ir ruošiuosi. Tikiuosi kitais metais dalyvauti jau aukšto lygio varžybose.
Boksininkė pasakoja, jog iki operacijos net ir puikiai pasiruošdavusi varžyboms nesijautė gerai, o atlikta operacija turėtų padėti į ringą grįžti stipresnei ir leisti jėgas pademonstruoti pilnu pajėgumu:
„Prieš operaciją būdavo visokių niuansų: ruošdavausi varžyboms, bet jaudavausi pavargusi, irzli, nesuprasdavau, kas man yra. Atrodydavo visas pasiruošimas vyko tobulai, bet jautiesi vis tiek blogai. Tai dabar nesulaukiu to jausmo, kaip bus prieš kovas, prieš varžybas, kaip aš jausiuosi.
Ruošiuosi pilnai, ar bus toks jėgų antplūdis, įdomu dabar. Matyt, labai ilgai tas auglys davė simptomų, kad aš negalėjau pajausti savęs kaip sportininkė, tai dabar bus įdomu save pilnai pajausti prieš varžybas, prieš kovas, koks pojūtis bus.“
Ligos pasiųstos pamokos
Pasak Austėjos, nustatyta diagnozė ir atlikta operacija išmokė, jog labai svarbu neignoruoti savo kūno siunčiamų signalų, mokytis juos suprasti.
„Aš manau, man tos pertraukos reikėjo. Pamoka yra ta, kad mums kiekvienam reikia išmokti save sekti, suprasti savo kūną. Man tų ženklų buvo daug, aš tik nesupratau jų. Bet, kai dabar pagalvoju atgal, tai perspėti mane kūnas bandė, bet tiesiog pati to nesupratau“, – prisimena boksininkė.
Tos pertraukos man reikėjo, ta pertrauka iš tikrųjų nebuvo tokia didelė – du, trys mėnesiai gal. Atrodo, nori maksimumą jau pasiekti, bet vis stabdo treneris, gydytojai: negalima ramiai, ramiai. Bet šiaip, gerai jaučiuosi, nesulaukiu kada grįšiu į sportą pilnai.“
Daugkartinė Lietuvos bokso čempionė Austėja Aučiūtė griauna stereotipą, jog boksininkams ringe yra būtina nusiteikti agresyviai – ramybė yra raktas.
„Aš manau, kad reikia ramybės. Tas agresyvumas reikalingas tik prieš išeinant į kovą, kai save užvedi, kad laimėti nori, o per kovą tu kaip tik turi būti ramus. Jeigu tavo priešininkas agresyvus ir tu agresyvus, tai gausis tokia mėsmalė, tai nebus boksas. Labai matosi, jeigu boksininkas ten labai tave puola ir nori pribaigti, o tu ramus boksininkas, tai gali labai lengvai jį suboksuoti. Tai man pagrindas yra ramybė, protingai mąstyti ir labai ramiai nusiteikti.
Stebėkite visą Žinių radijo laidą: https://www.ziniuradijas.lt/laidos/pradesiu-nuo-pirmadienio/kaip-patirtis-ringe-padeda-atlaikyti-gyvenimo-smugius-boksininke-austeja-auciute?video=1
Tekstą išrašė: praktiką atliekanti studentė Ieva Korsakaitė
