Ne vienas pastebėjo, kad likus atostogauti savame krašte nepasikeitė ir tvarkymosi bei rūšiavimo įpročiai.
„Taip juk būna – išvažiuoji kur toli, apsistoji viešbutyje ir neberūšiuoji, tikiesi, kad tai už tave padarys kiti“, – nusijuokė kaunietė Vilija, atvykusi pasižvalgyti po sostinę ir tuo pačiu užsukusi į „Dėk’ui“ butiką atiduoti vaikų išaugtų batų, drabužių ir kelių indų. Tokią galimybę ji vadina didžiausiu vasaros atradimu ir tikisi, kad netrukus kažkas panašaus atsiras ir jos mieste.
Dainininkė Rasa Kaušiūtė šią vasarą kur kas daugiau dirbo nei ilsėjosi. Laisvomis nuo koncertų dienomis ji vykdavo į savo sodybą Panevėžio rajone, kurią pamažu remontuoja. Išvažiuoti prisikrovus nebereikalingų daiktų Rasai jau tapo įprasta – išrūšiuotas atliekas ji palieka Panevėžyje.
Baltijos jūra dainininkė šiemet pasidžiaugė vos porą valandų ir tos maudynės – vienintelės šią vasarą.
„Galbūt taip sutapo, bet Latvijos pajūryje, Liepojoje, kur filmavome vaizdo klipą, nemačiau nei vienos besimėtančios šiukšlės. Šiukšliadėžių, beje, taip pat! Skirtingai nei per porą valandų Palangoje – ten veiksmo daugiau, tai daugiau ir šiukšlintojų paliktos netvarkos“, – pastebėjo dainininkė.
Dėl pandemijos atsisakiusi minties apie tolimesnes keliones, R.Kaušiūtė iš naujo atrado Vilnių ir patyrė, kad teminiai savaitgaiiai, skirti pažinti kitų šalių kultūrai, taip pat įdomus, ekonomiškas bei aplinkai draugiškas būdas atitrūkti nuo kasdienybės.
Liūdina besimėtančios kaukės
Elektrėnuose gyvenanti studentė Ugnė šią vasarą atostogavo Šventojoje. Tiek ten, tiek kitur ją liūdina besimėtančios naudotos medicininės kaukės.
„Atrodo, kad dabar dažniau matau ne kokius besimėtančius popierėlius, o veido kaukes. Ne tik kurortuose, bet Vilniaus centre taip pat. Šiukšlinimo tendencijos labai greitai tampa laikotarpio atspindžiu“, – apgailestavo studentė.
„Kasmet jaučiu, kad Palangos paplūdimiuose vis mažiau nuorūkų, bent jau moterų pliaže, kur paprastai lankausi.
Žmonės tampa sąmoningesni, supranta, kad šiukšlindami kenkia ne tik aplinkiniams, bet ir patys sau. Vis mažiau ir tokių, kurie eidami gatve atlikusius butelius ar kitas pakuotes kaišo į namų patvorius ar numeta pušyne, kaip būdavo anksčiau“, – pokyčiu džiaugėsi vilnietė Rasa, stabtelėjusi prie Lietuvos žemėlapio, sukurto iš nebereikalingų džinsų.
Maršrutą nuo Vilniaus iki Palangos žemėlapyje ji galėtų nubrėžti ir užsimerkusi, nes ten vasaroja kasmet nuo vaikystės.
Labiau nei šiukšlintojai Rasą šiemet pajūryje trikdė kirus šeriantys poilsiautojai. Įpratę lengvai gauti maisto, kirai drąsiai tūpdavo prie žmonių, dergė, kėlė triukšmą ir kartino ramų poilsį.
Būti pasiruošus savo maišelį
Savaitgalį su praeiviais apie atliekų tvarkymą bendravusi „Žaliasis taškas“ atstovė Liepa Vaitkevičiūtė pastebėjo, kad daugiausiai nepatogumų užmiestyje, natūralios gamtos apsupty atostogavusiems žmonės kėlė šiukšliadėžių stygius. Dažnam atrodo, kad jas pastačius netvarkos būtų mažiau.
„Nevertėtų dėl to piktintis. Verčiau būti pasiruošus savo maišelį, susirinkti šiukšles ir jas išrūšiuoti miesto konteineriuose.
Atokiau užmiestyje šiukšlių dėžių nedaug ir nėra galimybės dažnai jas ištuštinti. Kyla grėsmė, kad atliekas išnešios vėjas, ištampys miško gyvūnai. Nedidelė šiukšliadėžė labai greitai gali virsti dideliu šiukšlynu, jei žmonės pradės ten vežti ir savo buitines atliekas, manydami, kad kažkas galiausiai vis tiek sutvarkys“, – sakė L. Vaitkevičiūtė.
Atliekų srautas – žmonių įpročių bei juos lemiančių įvykių atspindys. Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) nuolat stebi, kokios atliekos susidaro ir tai apibendrina skelbdami Atliekų kultūros indeksą.
„Karantino metu šis indeksas smarkiai pagerėjo. Galime pasidžiaugti geresniu pakuočių rūšiavimu bei mažesniais išmetamo maisto kiekiais. Šie rodikliai pasiekė dar neregėtas aukštumas. Labai tikimės, kad tai, ko išmokome susidūrę su pandemija, taps įpročiu“, – vylėsi VAATC direktorius Tomas Vaitkevičius.
