Merė dukrai 28-ojo gimtadienio proga skyrė jautrius žodžius.
Dukrai skyrė jautrius žodžius
Ž. Pinskuvienė taip pat pasidalijo trimis kadrais iš dukros vaikystės ir pastarųjų dienų.
„Kai savo gimtadieniui išsikepi aukščiausio konditerinio pilotažo tortą ir mamai jo nepalieki net paragauti... Vadinasi, suaugai.
Kaip prieš 28 metus, taip ir šiandien – esi didelė mano širdies dalis.
Mano turtas. Pasitikėjimas. Draugė.
Nuostabi, protinga, racionali mergina, tėčio suokalbininkė.
Būk laiminga, dukryte!“ – viešame pasidalintame sveikinime rašė Ž. Pinskuvienė.
Išdavė santykių tvirtumo paslaptį
Du vaikus – dukrą ir sūnų – turintys Živilė ir Jonas Pinskai vasarą paminėjo dar vieną ypatingą progą – sidabrines vestuvių metines. 25-erius metus santuokoje vienas kitą ramsčiu vadinantys sutuoktiniai tąkart interviu naujienų portalui tv3.lt teigė, kad gerų santykių paslaptis yra ne kas kita, kaip tikra meilė.
Šią progą jiedu paminėjo prie Viduržemio jūros, tačiau ją kiek apkartino abiejų patirtos traumos.
„Kartu su vyru pasijuokiame vienas į kitą žiūrėdami ir sakome, kad turbūt ne veltui prieš 25 metus sakėme priesaikos žodžius, kad „ir džiaugsme, ir skausme, ir varge – visą laiką kartu“. Taip ir einame vienas kitą paremdami, palaikydami, tačiau čia tik toks periodas.
Gyvenime per 25 metus periodų buvo visokiausių: ir pakilimų, ir kritimų, ir skausmo, ir vargo, ir džiaugsmo, visko. Tačiau tai yra gyvenimas ir tikriausiai, kad būtent tai mus ir sustiprino. Kiekvienas žmogus pro tą praeina, kiekviena šeima, tačiau vieni išbandymus atlaiko, o kiti – ne. Svarbiausia yra jausmas, pagarba, meilė“, – tąkart sakė Ž. Pinskuvienė.
Kalbėdama apie santykių stiprumą, Ž. Pinskuvienė teigė, kad tie, kurie tikina, jog meilė trunka vos trejus, penkerius, ar septynerius metus, tikėtina, jog tikros meilės jausmo dar nėra patyrę.
Ji pasakojo, kad sėdėdami prie vakarienės stalo ar pusryčiaudami su puodeliu kavos, kartu su vyru jie pasišneka, jog per šiuos 25-erius metus tarpusavio meilės ryšys tik dar labiau sustiprėjo.
„Meilė nėra tik drugelių skraidymas pilve, tai – absoliuti pagarba, supratimas, vienas kito palaikymas, ir visai kitoks požiūris į gyvenimą. Nežinau, kas yra sėkmingi ar nesėkmingi santykiai. Jie priklauso nuo dviejų žmonių.
Pirmasis dalykas yra meilė, o jeigu jos nėra, gali klijuoti ką nori, vaikščioti šilkiniais naktinukais, daryti vakarienes žvakių šviesoje, tačiau be abipusės meilės nebus gerų santykių. Šioje meilėje telpa absoliučiai viskas: pagarba, supratimas.
Iš tiesų visada sakau, kad gyvenime man labiausiai pasisekė, nes turiu nuostabų žmogų, iš kurio jaučiu meilę ir po 25 metų. Ne tik meilę, tačiau ir pagarbą kaip moteriai, kaip vaikų motinai. Abipusis supratimas ir meilė šiuo metu yra dar stipresnė. Galbūt ji kažkiek kitokia, tačiau ji yra“, – dalinosi Širvintų rajono merė.
Pasiteiravus, ko per šiuos sidabrinius metus santuokoje moteris išmoko iš savo vyro, atsakydama į klausimą Ž. Pinskuvienė atvira, kad jos ir Jono charakterio būdas – labai skirtingas, tačiau jie vienas kitą priimą tokius, kokie yra ir niekaip nebando pakeisti.
„Mano vyras yra labai ramus, išlaikytas diplomatas, o aš esu ekspresyvi, karšta, greitai užsideganti, tačiau jeigu ir pykstamės, tai pykstamės ilgiausia dvi minutes, kadangi vis tiek būnu kalta ir nusileidžiu, nes jis – žemaitiško charakterio, nusileisti – negali (juokiasi). Aš tą supratau ir priimu.
Galime pyktis, nešnekėti parą, dvi, tačiau kas iš to? Po dviejų parų juk ir vėl kalbėsime. Aišku, kartais mano moteriškumas viršija ribas ir tokiais atvejais vyras prieina, apkabina ir sako: „Mergyte, apsiramink.“ Suprantu, kad jau per daug užlipau ant galvos, nebejaučiu ribų ir perlenkiau lazdą“, – šypsodamasi pasakodama apie konfliktų sprendimą šeimoje.
Pašnekovė sako, kad pykčiai jų poroje neužsilaiko dėl vienos paprastos priežasties – mokėjimo vienas su kitu kalbėtis apie tai, kas patinka ir nepatinka. Ji pasakoja, kad visuomet kartu susėdę su vyru pasikalba apie tai, ką galvoja, koks elgesys vienas kitam yra nepriimtinas ar nemalonus.
Kai savo gimtadieniui išsikepi aukščiausio konditerinio pilotažo tortą ir mamai jo nepalieki net paragauti. Tai yra egoizmo viršūnė. Deja.
Ar turit žmonės kažką tik sau?
Tas viešinimas kiekvieno pirstelėjimo atrodo tik vaidyba ir, kad kažkas su žmogum negerai.