Šeimos gydytoja Jūratė Randakevičienė pastebi, kad dažnai vengiama kalbėti, išsakyti nusiskundimus ar net įtarus šią ligą, atlikti paskirtus tyrimus. Bet ar verta rizikuoti, delsti?
Rizikos veiksniai
- šeiminė anamnezė (artimieji sirgo ar serga šia liga), genetiniai veiksniai;
- nutukimas;
- vyresnis amžius;
- mažas fizinis aktyvumas;
- gausus alkoholio vartojimas;
- rūkymas;
- didelis riebalų kiekis maiste;
- uždegiminės žarnyno ligos (opinis kolitas, Krono liga).
Storosios žarnos vėžio simptomai
- tuštinimosi pasikeitimas: viduriavimas arba vidurių užkietėjimas;
- pojūtis, kad pasituštinus žarnynas visiškai neištuštėja;
- pilvo skausmas, pilvo pūtimas;
- kraujas išmatose;
- nuovargis;
- nepaaiškinamas kūno svorio kritimas;
- apčiuopiamas darinys pilve arba žarnyno galinėje dalyje (užčiuopia gydytojas);
- geležies stokos anemija (kraujo tyrime).
Pastebėję šiuos simptomus, kreipkitės į savo šeimos gydytoją!
Savijauta gera, bet turite rizikos faktorių sirgti šia liga – taip pat pasikonsultuokite!
Profilaktika
Tam tikri gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti sumažinti šio vėžio išsivystymo riziką.
- Mityba. Maitinkitės maistu, kuriame yra daug skaidulų. Valgykite daug vaisių ir daržovių, mažai raudonosios ir apdorotos mėsos. Mažinkite sočiųjų riebalų kiekį maiste.
- Fizinis aktyvumas, mankšta. Judėkite! Skirkite tam laiko kasdien!
- Stebėkite savo kūno svorį. Antsvoris ar nutukimas padidina įvairių rūšių vėžio riziką.
Ir dar kartą apie storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą:
50–74 (imtinai) metų amžiaus žmonės gali vieną kartą per 2 metus kreiptis į savo šeimos gydytoją dėl nemokamo slapto kraujavimo testo. Jei testo atsakymas neigiamas – pacientas sveikas, jei atsakymas teigiamas – šeimos gydytojas nukreips gydytojo specialisto konsultacijai, kolonoskopijos atlikimui.
