Kaip paprastai onkologinės ligos atveju, išgyvenamumui didelę įtaką turi tai, kokios stadijos nustatoma liga. O storosios žarnos vėžys yra viena iš klastingiausių vėžio formų – ilgą laiką ji būna besimptomė.
Tad tik apie trečdalis storosios žarnos vėžio atvejų Lietuvoje nustatomi pirmos–antros stadijų, trečdalis – trečios, o likusieji – ketvirtos, rašoma Šeškinės poliklinikos pranešime.
Kalbant apie išgyvenamumą, pirmos stadijos storosios žarnos vėžį įveikia daugiau nei 90 proc. pacientų, antros – 70–80 proc., trečios – apie 50 proc., o ketvirtos – vos 20 proc. žmonių.
Kaip gyventi, kad išvengtume šios pavojingos ligos, o jeigu ji mus jau užklupo – kaip ją aptikti kuo anksčiau, atskleidžia Šeškinės poliklinikos šeimos gydytoja Ineta Marčiukaityte.
– Storosios žarnos vėžys yra antras pagal mirštamumą vėžys Lietuvoje. Kas lemia tokią liūdną stastistiką ir kokios apskritai yra šios ligos priežastys?
– Pagrindinė storosios žarnos vėžio išsivystymo priežastis yra mūsų mityba: valgome didelius kiekius raudonos mėsos, ypač apdirbtos, o skaidulinių medžiagų turinčių maisto produktų, pavyzdžiui, grūdų, vaisių su luobelėmis, vartojame per mažai.
Kita priežastis – tai sėslus gyvenimo būdas. Atsisakome aktyvaus laisvalaikio, daugiau laiko praleidžiame sėdėdami prie kompiuterių, televizoriaus ekranų. Tai lemia, kad žarnyno turinys lėčiau slenka virškinamuoju traktu, didėja intoksikacija, pažeidžiama gleivinė.
Trečia priežastis yra neatsakingas antibiotikų vartojimas, dėl ko išsireguliuoja žarnyno mikroflora, sauganti nuo žarnų gleivinės pažeidimų.
Yra ir kitų preparatų, galinčių prisidėti prie ligos atsiradimo. Pirmiausia tai vaistai nuo skausmo ir uždegimo (pavyzdžiui, paracetamolis, nimesulidas, diklofenakas), kurie pažeidžia skrandžio ir žarnyno gleivinę.
Dar viena iš priežasčių, kuri būdinga ir kitoms ligoms, yra genetinis polinkis. Jei šia ar kitomis onkologinėmis ligomis yra sirgę seneliai, tėvai, susirgti storosios žarnos vėžiu taip pat yra didesnė tikimybė.
– Kokie ženklai leidžia įtarti storosios žarnos vėžį?
– Liūdniausia, kad akivaizdžių ženklų, leidžiančių įtarti storosios žarnos vėžį, gali nebūti iki pat ligai pasiekiant ketvirtą stadiją. Tik esant vėlesnėms stadijoms prasideda kraujavimas, žarnyno skausmai, krenta svoris.
O kai vėžys pirmos ar antros stadijos, žmogus arba nieko nejaučia, arba jaučia žarnyne lengvą diskomfortą, kuris būdingas ir sveikam žmogui, kuris pavalgė gausiau arba nesuderinamų maisto produktų.
Pilvo pūtimas, dujų kaupimasis atsiranda ir daugiau vartojant baltymų turinčio maisto, tačiau staigesnis išmatų formos pasikeitimas gali leisti įtarti žarnos spindžio pakitimą, kas būdinga būtent šiai onkologinei ligai. Kraujas, pasirodęs iš žarnyno, jau gali rodyti pažengusią onkologinę ligą.
– Pacientai neretai labai baiminasi kolonoskopijos. Ar tai vienintelis informatyvus tyrimas?
– Kolonoskopija vis dar išlieka pagrindinis informatyvus tyrimas, leidžiantis nustatyti žarnyno vėžį. Tyrimas atliekamas tik su intravenine nejautra, todėl jo baimintis nėra pagrindo.
Rečiau naudojamas magnetinio rezonanso tyrimas, scintigrafija, tačiau šie tyrimai nekompensuojami, brangūs ir netausojantys sveikatos. Be to, jų tenka ilgai laukti, o liga belaukiant progresuoja.
Valstybė kompensuoja programinį tyrimą iFOBT (slapto kraujo nustatymas išmatose), kuris parodo, ar reikalinga kolonoskopija. Teigiamas iFOBT rodo mikroskopinį kraujavimą, t. y. gleivinės pažaidą, kuri gali atsirasti jau esant pirmai storosios žarnos vėžio stadijai.
Mikroskopinis kraujavimas būdingas divertikuliozei, opiniam kolitui, hemorojui, Krono ligai bei kt., todėl kolonoskopija leidžia patikslinti diagnozę.
– Ar yra pacientų, kuriems rekomenduojate tikrintis net anksčiau, nei priklauso pagal prevencijos programą?
– Valstybės lėšomis apmokamas slapto kraujo nustatymo išmatose tyrimas yra skiriamas pacientams nuo 50 iki 74 metų ir atliekamas kas dvejus metus. Žmonėms, kurių šeimose yra diagnozuotos žarnyno ar kitos onkologinės ligos, siūloma atlikti šį tyrimą anksčiau, kartais ir nuo 40 metų.
– Kokie apskritai yra storosios žarnos vėžio rizikos veiksniai? Kas dar, be laiku atliekamos prevencijos, gali padėti išvengti šios ligos?
Norint išvengti šios ligos reikia rinktis aktyvų laisvalaikį, apskritai daugiau vaikščioti, jei dirbate sėdimą darbą – daryti pertraukėles, gausiau valgyti daržovių, vaisių, mažiau – saldumynų, ypač su rafinuotu cukrumi.
Ne veltui yra posakis „an apple a day keeps a doctor away“, reiškiantis, kad valgant bent po vieną obuolį per dieną atitolinamas kelias pas gydytoją. Ir, žinoma, nenumoti ranka į valstybės siūlomą prevencinę patikrą.
Primename, kad storosios žarnos vėžio prevencinė programa skirta privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems vyrams ir moterims nuo 50 iki 74 metų (imtinai).
Vieną kartą per dvejus metus jiems nemokamai gali būti atliekamas slapto kraujavimo testas (iFOBT tyrimas).
Jei testo atsakymas neigiamas, pacientas sveikas, jei teigiamas – šeimos gydytojas išduoda siuntimą pas gydytoją specialistą.
Kolonoskopija ir, jei reikia, biopsija leidžia objektyviai patvirtinti arba paneigti storosios žarnos vėžio diagnozę, taip pat ir laiku paskirti reikiamą gydymą.
