Istorijos mokslų daktarės Lucile Peytavin teigimu, „kai kurios politinės partijos norėtų pabrėžti etninę nusikaltėlių kilmę; tačiau mes niekur negirdime, kad jie išskirtų nusikaltėlius pagal lytį“. Prancūzų leidinyje „Slate“ pateikiama ir nusikaltimų statistika: moterys sudaro apie 4 proc. visų nuteistųjų, o vyrai yra absoliučios daugumos nusikaltimų ir teisės pažeidimų kaltininkai.
Autorės teigimu, logiška išvada būtų teigti, kad teismų sistemos ir policijos išlaidos iš biudžeto didžiąja dalimi tenka vyrų daromiems nusikaltimams aiškinti. Ji taip pat užduoda retorinį klausimą: „Tai kiek mums kainuoja vyriškumas?“. „Slate“ straipsnio autorės Titiou Lecoq manymu, prie šių nusikalstamų veiklų dar reiktų pridėti ir „baltųjų apykaklių“ daromus nusikaltimus.
„Kapitalistinė sistema yra iš esmės patriarchalinė, gerbūvio sukūrimas šioje sistemoje taip pat reikalauja tam tikrų vyriškų charakterio bruožų ir elgesio. Tai kažkuo panašu į gyvatę, kuri kandžioja savo uodegą. Kaip įvertinti vyriškumo kainą sistemoje, kuri paremta tuo pačiu vyriškumu?“, – klausiama straipsnyje.
T. Lecoq teigimu, „sistemos“ žinutė yra tokia: kad įrodytum, jog esate sėkmingas jos narys, turite pažeisti jos pačios taisykles, tačiau jeigu jus pagaus, tai nubaus.
„Gailestingumo nepripažįstantis vyriškumas persekioja mūsų bendruomenę ir mūsų ekonomiką, tačiau, jos idėja yra perduodama iš kartos į kartą. Paklusę tam pačiam „šizofreniškam“ įsitikinimui, mes vystome ją, tuo pat metu skirdami milžiniškas lėšas to negatyvių pasekmių išgyvendinimui“, – savo knygoje dėsto L. Peytavin.
Tai skatina berniukų polinkį į agresiją (įskaitant ir prieš save pačius dėl rizikingo elgesio), nes mes auklėjame juos žiaurumo ir smurto principais, kurie tampa jų pačių kultūros ir identiteto dalimi, rašoma straipsnyje.
„Ir visa taip nėra įgimta. Akivaizdu, kad tai yra auklėjimo klausimas. O tai reiškia, kad jeigu mes berniukus auklėtume kiek labiau, kaip mergaites, tai mums reikės išnaudoti mažiau biudžeto lėšų. Pavyzdžiui, yra vertinamas berniukų polinkis į riziką, o mergaitėms yra skiepijamas saugumo siekimas, kaip vertybė. Labiausiai mane stebina kelių eismo saugumo klausimas. Iš numanomų nelaimingų atsitikimų, kurie baigiasi mirtimi keliuose, kaltininkų net 84 proc. yra vyrai. Draudimo bendrovės neklydo privertusios moteris vairuotojas mokėti mažiau“, – aiškina T. Lecoq.
Autorė taip pat pažymi, kad iki šiol Vakarų šalys rinkosi kovos su nelygybe tarp lyčių prilygindamos moteris vyrams. Tačiau, anot jos, problemų sprendimas būtų bruožų, būdingų vyrams, atsisakymas.
