Socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalinęs trumpu įrašu, Gluosnis rašė:
„Kursiu nuostabius sužadėtuvių ir vestuvių žiedus žmonėms, kurie nėra turtingi ir negali įsigyti brangenybių, bet nori papuošti nuostabų ryšį. Aš jums padėsiu.“
Idėja gimė ieškant atsakymų
G. Abramavičius pasakoja, kad šiemet daugumą savo minčių sudėjo į ieškojimus, kas yra branda. Juvelyras teigia, kad poreikis subręsti ir jaustis ne tik savo gyvenimo valdovu, tačiau ir atsakinga visuomenės dalimi jį aplankė stebint autoritetus, kuriuos šis laikė brandžiais.
„Tyrinėdamas brandą, atsakomybių priėmimą, realistišką pasaulio matymą, naivumo dingimą ir tvirtumą charakteryje pastebėjau, kad mane supanti brandi aplinka, kurią būtent taip vertinu, turi ne tik savo tvirtą charakterį, tačiau ir rūpestį, kurio nesureikšmina kaip itin reikšmingo įvykio.
Brandus bruožas yra rūpintis ne tik savimi, savo poreikiais ar kitais svarbiausiais dalykais, kurie man yra reikšmingi, bet ir partneriu ar partnere, šeima, vaikais, bendruomene. Tad vedamas tokios idėjos pamaniau, kad noriu pasitarnauti kitiems žmonėms galėdamas pasirūpinti ne tik savo gerove, bet ir kitų. Tai yra paprasčiausiai graži idėja, kuri įkvepia tai daryti su paprastumu, o ne puikybe ar noru pasirodyti“, – paaiškina iniciatyvos užuomazgas Gluosnis.
Be to, bendrai kalbėdamas apie juvelyrikos amatą, juvelyras sako, kad neretai juvelyrika yra bendrai suprantama kaip grožio principas, pradžiuginantis kiekvieno kasdienybę. Visgi, jis sako pastebėjęs ne tik pasikeitusi savo, tačiau ir klientų požiūrį:
„Dabar matau naują idėją, kad juvelyrika – kūriniai, kurie mums primena apie tai, kas gyvenime yra svarbu ar netgi suvis svarbiausia. Pavyzdžiui, juvelyrika neretai įprasmina ryšį su šeima, kuomet tam tikras dirbinys kaip relikvija keliauja iš kartos į kartą.
Tai gali būti ir žiedas, primenantis puoselėjamą ryšį arba pakabukas, kuris simbolizuoja vertybę gerai elgtis, būti atkakliu, disciplinuotu ar gyventi meilėje, dėkingume.“
Pašnekovas priduria, kad šiuo metu juvelyrika simbolizuoja dalį atminties išsaugojimo apie tai, kas yra svarbu ir neretai kasdienybėje dėl streso, darbų kiekio ar paprasčiausio išsiblaškymo pasimiršta.
„Juvelyrika nuolat primena tai, ką iš esmės vertiname ir norime turėti savo minčių lauke ar širdyje“, – nusišypso.
Suteiks galimybę įprasminti tai, kas svarbu
Gluosnis sako, kad idėja – padovanoti žmonėms sužadėtuvių ar vestuvių žiedus – labai žmogiška. Be to, panašių pavyzdžių savo aplinkoje ji mato nemažai, todėl norą kurti gerovę bendruomenėje jis suvokia kaip vieną iš kasdienybės dalių.
Pasidalinęs įrašu, kuriame kviečia atsiliepti asmenis, kurie šiuo metu neturi galimybės, tačiau nori pasipuošti juvelyro kurtais dirbiniais, Gluosnis sako, kad vos per kelias dienas sulaukė 15 žmonių užklausų ir eilė užsipildė bent penkiems mėnesiams į priekį, kadangi per vieną mėnesį pašnekovas teigia galintis apsiimti iki 2-3 darbų savo laisvo laiko metu.
Be to, juvelyras įraše pabrėžia, kad visas jo darbas – nemokamas, jis prašo padengti tik sunaudotas medžiagas: metalus, akmenis, liejimus, siuntimus ir dėžutę.
„Pavyzdžiui, darant sidabrinius žiedus, galutinė suma gali siekti 30–50 eurų, titano ar nerūdijančio plieno – 60–80 eurų. Džiaugiuosi, kad tokia kaina gali būti iš tiesų prieinama ir patogi žmonėms“, – sako jis.
Įdomu ir tai, kad tai – savotiškas senos svajonės išsipildymas. Gluosnis pasakoja, kad anksčiau yra turėjęs idėją padaryti aukšto lygio juvelyriką prieinama kiekvienam žmogui. Vis dėlto, tokia mintis – didžiulis iššūkis norint nesukurti dideliais kiekiais ir pigia kaina juvelyriką siūlančiu fabriku.
„Tokio fabriko idėja man niekada nepatiko, neatrodė patraukli dėl savo industrijos, logistikos ir didelio darbuotojų kiekio, todėl dabar atrodo, kad tokia buvusi svajonė išsipildo tokiu formatu. Galbūt ir ne visiems, tačiau kažkam tai bus tikrai prieinama“, – priduria.
Ką reikia padaryti?
Sudalyvauti ir pasinaudoti vilniečio siūlomu pasiūlymu gali žmonės, kurie šiuo metu neturi finansų arba jų turi, tačiau juos tenka skirti namų veiklai, šeimos išlaikymui, verslo auginimui, bet ne žiedams.
„Kreiptis gali tie žmonės, kurie šiuo momentu negali sau leisti finansiškai įpirkti mano papuošalų, tačiau labai jų nori ir turi progą paminėti ryšį su jiems artimu, brangiu žmogumi. Iš tiesų, galvojau, kad dauguma kreipsis dėl vestuvių ar sužadėtuvių, tačiau sulaukiau ir kelių žmonių užklausų, kurie yra netekę artimo ryšio su žmogumi, tačiau nori jį įprasminti juvelyriniu papuošalu.
Netikrinu žmonių banko sąskaitų ir kiek jie uždirba, pasitikiu jų tikrumu ir gerumu, todėl stengiuosi visiems atliepti ir padėti. Jeigu matau, kad galiu kuo prisidėti, įtraukiu į eilę, o ir taip pats pastebiu, kaip daugiau laiko praleidžiu srityje, kuri man taip patinka.“
Kiekvienas daro gerą taip, kaip moka
Taip pat, pats G. Abramavičius sako tikintis, kad tokia jo idėja padarys ne tik gražią įtaką kitų žmonių gerovei, tačiau ir sukels džiugesį bei emocinį pasitenkinimą. Pasiteiravus, ar patys asmenys galės išsirinkti jiems tinkamus žiedų dizainus, pasidalinti savo idėjomis, Gluosnis teigia, kad žiedai bus kuriami būtent pagal žmonių įsivaizdavimą, o šis galės tik pasiūlyti artimas ar džiugias technologijas.
„Vertė daryti papuošalus ir juos parduoti žmonėms, kuriems jie taip pat patinka – visiškai atskiras projektas. Manau, kad daugiausiai vertės pasauliui galiu suteikti tada, kai galiu žmonėms padaryti juvelyrinius dirbinius tokius, kokių jie nori, kurie juos džiugins, jaudins ir įkvėps, nes apskritai pati juvelyrika yra labai asmeniška ir jautri“, – pasakoja.
Šiuo metu norintys vis dar gali kreiptis į juvelyrą, tačiau G. Abramavičius pabrėžia, kad dėl riboto kiekio, kiek jis gali padaryti žiedų per mėnesį, laukimo eilė gali ir prailgti.
Paklaustas, ar mano, kad tokia veikla galimai įkvėps ir kitus kolegas juvelyrus imtis panašių iniciatyvų, pašnekovas sako, kad tai – kiekvieno atsakomybė ir gerų darbų nereikėtų primetinėti vienas kitam.
„Tai gali tapti netgi atgrasu, o tokių idėjų puoselėti nesinori. Manau, kad visi žmonės daro geriausia ką gali, padeda vieni kitiems jiems priimtinu būdu. Be to, manau, kad darant gražius dalykus gerinu ir savo paties gyvenimą, einu į tą brandą būdu, kuris yra man priimtinas ir kuriuo man patinka kitiems padėti“, – nusišypso Gluosnis.