Šios IBDP moksleiviai pamokose nuosekliai dirba, ugdo įvairias kompetencijas, mokosi planuoti laiką ir mąstyti kritiškai bei kūrybiškai. Galiausiai, baigiamųjų egzaminų rezultatais lietuviai konkuruoja su mokiniais iš viso pasaulio, kad patektų į išsvajotas aukštąsias mokyklas.
Viena iš geriausiai Lietuvoje IBDP programos egzaminus išlaikiusi „Erudito“ licėjaus abiturientė, vilnietė Saulė Zulanaitė sako, kad šie mokslai – sudėtingi, tačiau aukštiems rezultatams reikia ne aklo informacijos „kalimo“, o savęs pažinimo, palaikančios aplinkos bei motyvacijos ir savęs skatinimo.
Mergina surinko 44 taškus iš 45 galimų – tokį rezultatą pasiekia tik apie 1–2 % visų IBDP dvyliktokų visame pasaulyje, rašoma mokyklos puslapyje.
Siūlo nepasinerti tik į mokslus
11-12 klasėse licėjuje Saulė iš viso laikė 15 egzaminų. Po tris: informatikos, verslo vadybos, bei anglų kalbos, po du lietuvių kalbos, matematinės analizės ir metodikos bei visuomenės skaitmenizavimo.
Merginos šeimoje dažnai kartojama frazė: „Netikėta sėkmė ištinka po dešimties metų sunkaus darbo.“ Nei sėkmės, nei sunkaus darbo, paklausta, kas svarbiau, ji nei paneigė, nei atmetė.
Sėkme ji vadina gimimą palaikančioje šeimoje, kurioje žinios, smalsumas ir mokslas visada buvo didelės vertybės. Taip pat – galimybę mokytis Tarptautinio bakalaureato programoje – mokymosi sistemoje, kuri remiasi moderniu, pasaulį atliepiančiu požiūriu. Ši programa keičia santykį su žiniomis, su tuo, ką jos reiškia gyvenimiškame kontekste, net bandant suprasti save. IBDP vertinimo sistemoje galutiniai rezultatai priklauso ne tik nuo konkretaus žmogaus darbo, bet ir nuo visų kitų programos dalyvių pasiekimų.
„Savo indėlio irgi nenuvertinu. Galbūt dėl geresnio savęs pažinimo pavyko pasirinkti dalykus, kurie ne tik domino, bet ir atitiko mano tikslus bei gebėjimus. Dėl to sunkus darbas retai kada atrodė kaip našta. Mane nuoširdžiai žavėjo temos, kurias mokiausi.
Taip, buvo sunkių momentų, reikalavusių daug kantrybės ir valios, bet akistatoje su smalsumu tai buvo maža kaina už tai, kiek sužinojau“, – kalbėjo S. Zulanaitė.
Pusiausvyra tarp mokslų ir viso likusio gyvenimo tikrai nėra įgimtas gebėjimas. Pašnekovės teigimu, per pastaruosius kelerius metus jai tai buvo nuolatinis procesas su pakilimais ir nuosmukiais, atradimais ir klaidomis.
Ypač intensyviu IBDP programos laikotarpiu, kai viskas, regis, sukosi vien apie mokslus, svarbiausia atrama jai buvo sportas.
Egzaminų metu ar po ilgų mokymosi sesijų net ir trumpos treniruotės merginai tapdavo vieninteliu laiku, kai nereikėjo skirti dėmesio akademiniams siekiams. Sportas leido bent trumpam psichologiškai atsitraukti nuo mokymosi bei rutinos, susipažinti su žmonėmis, kurių gyvenimai sukosi aplink visai kitokias problemas.
Kaip dar vieną poilsio būdą ji įvardino ir kūrybą, mat akademinė aplinka dažnai reikalauja analitinio, struktūrinio mąstymo, tad labai lengva apleisti savo kūrybiškumą:
„Pirmaisiais IBDP metais pati patyriau, kaip palaipsniui nyko ryšys su savo kūrybine puse. Dabar suprantu, kad tai buvo pamokanti klaida. Per pastaruosius metus tą ryšį stengiausi atkurti.
Kūrybiniai bandymai buvo labai skirtingi: kartais kepdavau bandeles iki paryčių, kartais grožinėms knygoms skirdavau daugiau laiko nei „turėčiau“, bandydavau pateisinti savo tepliones kaip abstraktų meną, arba sėdėdavau baleto teatre.
Šie bandymai, nors ir ne visada estetiški, buvo prasmingi – jie atpalaiduodavo ir išjudindavo dienotvarkę, kuri kitu atveju dažnai tapdavo pernelyg tendencinga, perpildyta vien mokslų“.
Jai svarbiausia buvo išmokti klausytis savęs. O tada, žinant, ko nori, atliepti ir kitus poreikius: kūrybos, judėjimo, laiko su draugais ar tylos vienumoje.
Išorinis patvirtinimas – bloga motyvacija
Saulės manymu, „geri“ rezultatai reikalauja asmeninių specifinių gebėjimų, pomėgių ir smalsumo atpažinimo bei užsispyrimo išlikti nuosekliu, net kai rezultatai dar nepasiekia lūkesčių. Ji nesijaučia išskirtinė, o gerus rezultatus vadina priėmimo ir atkaklumo pasekme.
„Esu įsitikinusi, kad vienas iš esminių tobulėjimo komponentų yra nuolatinis bandymas ir gebėjimas prisitaikyti. Kai reflektuojame savo patirtis, net tas, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo nereikšmingos, jos tampa vertingomis.
Kiekvienas pasirinkimas ar net visiška indiferencija yra galimybė keistis. Ši kaita, dažnai lėta, nepatogi ir reikalaujanti kantrybės, mus išjudina į tas gyvenimo plotmes, kurios atspindi mūsų norus ir gebėjimus“, – sakė ji.
Kalbėdama apie tūkstančių jaunuolių maksimumo siekį ji retoriškai klausė – kodėl apskritai tiek daug žmonių siekia aukščiausių rezultatų? Ar tai daroma dėl vidinės motyvacijos, ar dėl statuso, tėvų ir draugų pritarimo, ar galimybių studijoms, darbo stažui įgyti?
Mergina pasidalino asmenine patirtimi: „Be galo sunku išlaikyti susidomėjimą ar smalsumą tam tikrai sričiai, kai vienintelis motyvacijos šaltinis yra išorinis patvirtinimas. Ar viskas, kas „atrodo sėkminga“, iš tikrųjų neša vidinį pasitenkinimą, o ne tik materialinę ar socialinę naudą?
Laikotarpis gyvenime kada jaučiau mažiausią pasitenkinimą net ir pakankamai gerais savo rezultatais buvo tada, kai bukai mokiausi faktus, bandžiau „iškalti“, o ne suprasti dalykus, kurie jokiais savo aspektais neatspindi manęs, mano siekių ir vertybių.
Tik tada, kai paleidau tą norą tobulai padeklamuoti visą istorijos vadovėlį, kai pradėjau kritiškiau ir sąmoningiau galvoti apie tai, ką ir kodėl mokausi, atsirado ir daugiau nuoseklumo tiek mano pastangose, tiek dar geresniuose jų rezultatuose.
Yra daug daugiau nei vienas kelias į sėkmę. Ir galbūt nuo jos labiausiai nutolstame tada, kai pamirštame save, nustojame bandyti suprasti, kas esame, ir mėginame kiekybiškai išmatuoti visus savo kokybinius bruožus“.
Šiuolaikiniai tėvai neretai vaikus spaudžia geriausiai mokytis nuo pirmųjų klasių, mat taip tikisi puikių rezultatų po 12 metų. Jos nuomone, tai ne visada nulemia siekiamus, aukščiausius rezultatus. Saulė teigia iki 10 klasės buvusi vidutine mokine, kurią išbalansuodavo ir slėgė tobulumo siekis.
„Bandymas priversti mažą vaiką būti tobulu ir viską įsiminti yra greičiausias būdas sugriauti jo ryšį su žiniomis. Kai žingeidumas tampa našta, o geri rezultatai – vieninteliu tikslu, visas mokslų grožis tarsi išsisklaido. Kur kas svarbiau pradinėse ir pagrindinėse klasėse skatinti smalsumą, drąsinti kitoniškumą ir plėsti vaikų pasaulėvaizdį.
Vėliau tai tampa be galo stipriu pamatu, kuris gali atvesti ir prie puikių rezultatų. Daug sunkiau yra pažadinti žingeidumą, kuris visą gyvenimą buvo slopintas ar ignoruotas“, – apie vertimą vaikus būti geriausiais mokykloje kalbėjo ji.
Svarbiausia – klausyti savęs
Saulės teigimu, tėvų bei aplinkos palaikymas taip pat yra labai svarbus. Ji mokėsi iš mamos, kuri kas dieną rodė ką reiškia matyti ir mylėti pasaulį, tarp vyresnių seserų ir brolio – apsupta jaunų, gyvų, aistringų žmonių, kurie rinkosi keliones po pasaulį, bandė nepažįstamus dalykus, priimdavo skirtingas pasaulėjautas ir rado gyvenime grožį nepaisydami savo jaučiamos baimės ir nerimo.
Tėtis ją supažindino su pirmaisiais fizikos pamokų konceptais apie elektrą bei filosofiją. Mama pasakodavo apie graikų mitologiją ir neuroplastiškumą. Seserys atskleidė šokio, piešimo, išraiškos laisvę, brolis išmokė greičiausią būdą kaip užsirišti batus ir kodėl tai sutaupo begales laiko:
„Toks ryšys su žiniomis per gyvenimą ir žmones man buvo pats tvirčiausias pagrindas. Panašu, kad tai išsiliejo ir į rezultatų sferą dabar, kai esu gerokai vyresnė“.
Ji pabrėžė ir mokyklos aplinkos svarbą, nes jaučia nepasitenkinimą dėl šiuolaikinių mokslo programų, mat dažnai jos orientuotos į standartą, ne į žmogų. Tokia sistema lengvai išugdo nuostatą, kad geri pažymiai yra vienintelis būdas būti „išmaniu“.
„Mano kelyje pasitaikė išskirtiniai mokytojai ir mentoriai. Per pastaruosius dvejus metus mačiau kokia aistra gali degti žmogaus akyse, kai jis kalba apie tai, kas domina. Skirtingi mokytojai mokė mane anglų kalbos, informatikos, matematikos ir kaip mūsų būvyje slypi labai daug atsakymų apie lemtis ir laimingąsias ateitis.
Svarbiausia – atrasti tas būvio tiesas, klausyti savęs ir leisti joms pasireikšti per iškylantį žingeidumą. Manau, tai turėjo milžinišką įtaką mano rezultatams“, – pasakojo Saulė.
IBDP programą mergina pasirinko ne vedama ambicingų tikslų, o nenorėdama keisti mokyklos, mat „Erudito“ licėjuje jau buvo sutikusi nuostabių žmonių, tiek draugų, tiek mokytojų ir nenorėjo to išsižadėti, net jei tai reiškė susidūrimą su savo baimėmis, kurios dažnai akademinėje sferoje siejamos su IBDP programa.
Ši programa sudaryta pagal panašų vertybinį pagrindą kaip jos – paremta žingeidumo skatinimu, žinių pritaikymu realiuose, gyvenimiškuose kontekstuose, informacijos interpretavimu ir apdorojimu. Dar viena svarbi priežastis jai renkantis programą buvo tarptautiškumas:
„Nuoširdžiai tikiu, kad mūsų karta auga kaip pasaulio piliečiai. Todėl suvokti tarptautines aktualijas ir globalines problemas yra būtina. Žinios, ypač platesnio, tarpdisciplininio konteksto supratimas, stiprina sąmoningumą, atsakomybę ir kritiškumą. Tokį požiūrį radau būtent IBDP programoje, kuri pasirodė kaip labai lanksti ir prisitaikanti prie kintančio pasaulio“.
Paklausta, kodėl neliks studijuoti Lietuvoje, o keliaus į Stockholm School of Economics, ji atsakė, jog pastarieji dveji metai buvo vieni labiausiai formavusių asmenybę. Tačiau nepaisant vidinės brandos ir augimo, ji jaučia, kad pasaulis vis dar labai mažas. Būtent todėl pasirinko studijas užsienyje. Ji apgailestavo, jog tarptautinės perspektyvos Lietuvoje vis dar gana retos.
Šaltinis: „Erudito“ licėjus (erudito.lt)
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
