Liaudyje įprasta šią rotavirusinę infekciją vadinti ir skrandžio gripu, mat ji prasideda labai staigiai ir yra užkrečiama itin greitai, panašiai kaip ir įprastas gripas.
Būtent ši liga pakirto vilniečių šeimą. Apie tai, ką teko išgyventi susidūrus su šia liga, naujienų portalui tv3.lt papasakojo vilnietė Greta.
Simptomai pasireiškė naktį
Moteris pasakoja, kad rotavirusu yra sirgusi ne vieną kartą, mat kai turi vaikų, tai – neišvengiama liga, kurią mažieji parsineša iš ugdymo įstaigų.
„Įdomiausia šiose situacijoje buvo tai, kad mūsų vaikas, kuris šiuo metu lanko darželį ir yra paskiepytas nuo rotaviruso, juo visiškai nesirgo. Kelias dienas pasiskundė, kad šiek tiek skauda pilvelį, tačiau stipriai į tai nesureagavome, nes buvo guvus, aktyvus, gerai valgė.
Sunkiausiai ligą išgyveno vyresnioji dukra ir aš. Iš vakaro jautėmės puikiai, dirbome įprastus darbus, o naktį nubudome vienu metu pajutusios šlykščiausius rotaviruso simptomus. Viskas tiesiog vyko žaibiškai.
Temperatūra akimirksniu pakilo iki 39 laipsnių, mušė prakaitas, nuolat pykino. Visi, kurie yra sirgę, žino, kokia bjauri tai liga.
Puikiai suprantame, kad ji praeina po kelių dienų, o gydymas simptominis, tačiau ligos eiga buvo labai sunki ir nemaloni.“
Baisiausios dvi paros
Pašnekovė sako nuo seniau žinanti, kad tokiu atveju, kai pasireiškia žarnyno infekcija, vienintelis gydymas yra simptominis – temperatūros mušimas bei skysčių atstatymas vandeniu. Būtent to judvi su dukra ir laikėsi.
„Mes visiškai nieko nevalgėme, gėrėme vaistus nuo temperatūros, nes siaubingai laužė kaulus ir gėrėme daug vandens. Tiesa, daug vandens vienu kartu gerti negalima, nes iškart prasideda vėmimas, todėl gėrėme po gurkšnelį.
Dvi paras mes tiesiog buvome „iškritusios“, buvome visiškai be jėgų – tiesiog pramiegojome, kol po kurio laiko pagaliau pasijutome geriau. Tiesa, kadangi stipriai nukrito cukraus kiekis, jutome siaubingus galvos skausmus.“
Praėjus kuriam laikui po ligos pašnekovė sako, kad nuo jos apsisaugoti neįmanoma. „Nuolat patys plauname ir vaikus mokome plautis rankas, laikomės higienos, tačiau nuo šios ligos apsisaugoti neįmanoma – jei jau vienam pasidaro negera, tai, žinok, tik laiko klausimas, kada iškris visa šeima.“
Specialistė įvardijo simptomus
Savo ruožtu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Bartulienė naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kaip elgtis pajutus pirmuosius šios infekcijos simptomus ir kaip ją gydyti.
„Tik pagal ligos požymius rotavirusinės infekcijos diagnozuoti negalima, nes viduriavimus sukelia ir kiti virusai bei bakterijos. Diagnostikai svarbūs laboratoriniai tyrimai, todėl reikia kreiptis į gydytoją, kad jis nustatytų diagnozę ir paskirtų tinkamą gydymą.
Liga prasideda ūmiai. Pagrindinis ankstyvasis simptomas – vėmimas, kuris tęsiasi nuo 2 iki 6 dienų. Vemiama 3-4 kartus per parą. Kiek vėliau ligonis pradeda viduriuoti. Viduriuojama dažnai, net iki 20 kartų per parą, išmatos skystos arba pusiau skystos. Ligos pradžioje skauda pilvą.
Kartu gali būti ir lengvų viršutinių kvėpavimo takų uždegimo požymių. Beveik 90 proc. ligonių karščiuoja. Karščiavimas gali būti labai įvairus: nuo subfebrilaus (iki 37,8 °C) iki labai aukšto ir trunka iki 3-4 dienų.
Pagrindinė profilaktikos priemonė
Specialistės teigimu, pagrindinė profilaktikos priemonė yra rankų higiena. Jos teigimu, būtent tai mažina rotavirusinės infekcijos plitimo riziką. Plaunant rankas su muilu, nuo jų pašalinama beveik 95 proc. žmogui patogeninių bakterijų ir virusų.
Rankas plauti būtina ne tik pasinaudojus tualetu ar po sąlyčio su ligonio išmatomis, bet grįžus iš parduotuvės, po važiavimo visuomeniniu transportu, kiekvieną kartą prieš valgį ir maisto gaminimą. Kol maži vaikai nesugeba patys nusiplauti tinkamai rankų, tai turėtų daryti kolektyvuose personalas, o namuose – tėvai.
Ligoniui namuose reikėtų paskirti atskirą kambarį ar jo dalį. Kambarį, kuriame guli ligonis, būtina gerai vėdinti. Sergančiojo slaugai naudoti kuo daugiau vienkartinių slaugos priemonių.
Tualetą ir ligonio kambarį valyti atskirais įrankiais, šluostėmis, naudojant chloro turinčias dezinfekcines medžiagas.
Saugiai šalinti sergančiojo kūdikio sauskelnes, atskirai laikyti ir skalbti nešvarius ligonio rankšluosčius, baltinius. Patartina juos 15 minučių pavirinti su skalbimo milteliais. Išdžiovintus skalbinius gerai išlyginti karšta laidyne. Vaiko žaislus plauti muilo ar sodos tirpalu, skalauti tekančiu vandeniu, išdžiovinti.
Pasakė, kada skubėti į ligoninę
A. Bartulienės teigimu, yra keli pagrindiniai požymiai, kada vaiką reikėtų kuo skubiau vežti į priėmimo skyrių:
- viduriuoja ilgiau nei 24 val.;
- dažnai ir gausiai vemia;
- tuštinasi juodos arba deguto spalvos / kraujo ar pūlių turinčiomis išmatomis;
- stipriai karščiuoja (kūno temperatūra yra didesnė kaip 38,5 °C);
- atrodo vangus, irzlus ar jaučia skausmą;
- jam pasireiškė dehidratacijos simptomai (sausa burna, šalta oda, ašarų trūkumas verkiant, retesnis šlapinimasis (rotavirusas kūdikiui gali būti atpažįstamas iš mažesnio šlapimo kiekio vystykluose), įdubusios akys.
Viduriuojant ir vemiant netenkama daug vandens ir druskų, t. y. sutrinka elektrolitų balansas.
Dehidratacija itin pavojinga kūdikiams, kadangi jie dėl mažos kūno masės gali labai greitai prarasti pernelyg daug vandens.
