Vilniaus mieste gyvenantis Sebastjanas Kurčevskis (27) kaip ir daugelis šio amžiaus veiklių žmonių turi iš tiesų įtemptą rutiną. Dienomis jis skuba į Vilniaus Gedimino technikos universitetą, kuriame studentus moko energetikos, automatikos ir inžinerijos subtilybių.
Po paskaitų jaunas vyras važiuoja į savo įsteigtą įmonę ir bendrauja su klientais. Būtent Sebastjanui prieš keletą metų kilo idėja sukurti vadinamuosius „protingus sodus“ ir padėti žmonėms, įrengiant laistymo sistemą, kuri yra valdoma mobiliuoju telefonu.
Ir nors atrodytų, kad Sebastjanas dienomis sukasi it vijurkas, vyras vis dėlto išmoko sustoti ir tokiomis akimirkomis pasidaryti trumpas pertraukėlės nuo visko. Galbūt nustebsite, bet toks tiksliųjų mokslų doktorantas geriausiai atsipalaiduoja kurdamas eiles.
Trumpas dienos sustojimas
Nors Sebastjanui ypač patinka kurti eiles, vis dėlto dar jaunystėje vyras pasirinko inžinerijos mokslus. Tiesa, vyras išsiduoda, kad jis ilgai dvejojo tarp veterinarijos ir inžinerijos, bet galiausiai nusprendė sekti savo tėvo pėdomis.
„Mano pavyzdys yra tėtis. Buvo laikas, kai galvojau tapti veterinaru, bet vis dėlto pasirinkau sekti tėvo pėdomis. Veterinarija buvau susidomėjęs dėl to, kad mano senelis turėjo gana nemažą ūkį. Žavėdavausi, kai veterinarai per kelias minutes pasirūpindavo gyvūnais, norėjau prisidėti prie tokios magiškos veiklos“, – pasakoja Sebastjanas.
Tačiau visai neseniai Sebastjanas atrado ir dar vieną mėgstamą sritį – rašymą. Pats vyras tikina, kad šiuolaikiniai žmonės yra itin aktyvūs, o ir jis pats diena iš dienos važiuoja į paskaitas, skuba į susitikimus su klientais, o štai laiko sau ir nebelieka:
„Rašymas yra mano laikas sau. Tokiomis akimirkomis galiu atsipalaiduoti, tai būdas pasakyti to, ko galbūt nespėjau pasakyti kitiems skubėdamas. Tai tarsi sustojimas ir trumpa kavos pertraukėlė, prisiminimas, ką kalbėjau su žmonėmis“.
Kurs asmeninį tinklaraštį
Sebastjanas tokias savo mintis vadina „Sielos mintimis“. Ir nors per visą rašymo kelią jis yra sukūręs jų daugiau nei 250, kiti tokių minčių yra matę daugiausia galbūt apie 20.
Anksčiau vyras savo mintis pasilaikydavo sau asmeniškai, bet po truputį jomis ėmė dalintis su šeimos nariais, draugais, po kurio laiko įsidrąsino kelias jas paskelbti ir savo „Facebook“ profilyje.
„Susilaukiau labai daug geros nuomonės, nors turiu prisipažinti, kad labai laukiau kritikos. Deja, jos nesulaukiau, todėl labai viliuosi, kad ateityje jos tikrai bus.
Vasarą planuoju pradėti kurti savo tinklaraštį viešai, nes tokios mintys padėjo ne vienam žmogui tam tikru momentu. Jeigu jos teikia malonumo kitiems, nematau prasmės jų riboti“, – šypteli vyras.
Mintys skaitytojams tampa ramsčiu
Aplinkinius žavi Sebastjano užrašytos mintys. Kaip pasakoja pats jis, dažniausiai aplinkiniai tikina, kad nieko panašaus nėra matę kitur, o ir patys save skaitytojai neretai atranda užrašytose eilėse. Pats eilių autorius tikina, kad tokias mintis būtų galima pavadinti savotišku ramsčiu, kuris galėtų padėti kitiems atsispirti, judėti pirmyn.
„Aš pats esu paprastas žmogus, pas mane taip pat būna ir silpnesnių dienų, ir linksmesnių. Gal tuo metu man gyvenime buvo panaši situacija, kurią dabar išgyvena skaitytojas ir tokios mintys jam taps paskata“, – priduria jis.
Sebastjanas pastebi, kad šiomis dienomis daugelis skundžiasi laiko stoka savo šeimai, draugams, partneriui ar net vaikams. Vyro teigimu, svarbiausia yra išmokti atrasti laiko sau, o tuomet ir visi prioritetai susidėlios savaime.
Gyvenimo pamokomis dalijasi su studentais
Vyro kuriamų eilių tematika – gana įvairi. Ji apima ir tėvynę, santykius ar psichologiją. Tačiau pats Sebastjanas sako, kad tematiką jam dažniausiai padiktuoja kasdieninė aplinka, tai tarsi maži pamąstymai ir išgyvenimai:
„Labai mėgstu keliauti, neretai ir ilgesniam laikui. Tačiau man visada norisi grįžti atgal į Lietuvą, manau, kad ji ir yra pagrindinė mano mūza. Man labai patinka mūsų šalies senamiesčiai, ypač žmonės, jų mentalitetas. Be žmonių nebūtų ir mano sielos minčių“.
Sebastjanas svajoja, kad vieną dieną jis visas savo mintis galės sudėti į knygą, tačiau pats tikina, kad jeigu ir išleistų tokią knygą – visus pinigus skirtų labdarai:
„Nenoriu pelnytis iš savo hobio“, – šypteli jaunas vyras.
VGTU universtete dėstantis vyras atvirauja, kad su studentais savo kūryba jis nėra linkęs dalintis, nori tinkamai atskirti darbą nuo savo asmeninio gyvenimo, bet štai gyvenimiškomis pamokomis jis draugiškai dalinasi su jais.
„Esu dar pats jaunas, todėl nemanau, kad galiu labai stipriai lemti jų mąstymą, tačiau tikiuosi, kad su laiku įgausiu daug reikiamos patirties. Kartais studentams bandau perduoti suvokimą tam tikra tema, pavyzdžiui, jeigu išgirstu, kad kuris nors trokšta įkurti savo verslą, noriai dalinuosi savo pastebėjimais su jais“, – pasakoja pašnekovas.
Pataria išdrįsti dalintis savo kūryba
Sebastjanui nesvetimas ir noras padėti kitiems. Dar iki 2025 metų vyras drauge su savo įmonės darbuotojais planuoja paremti bent vieną namų vaikų įstaigą. Vyras planuoja pabaigti ir doktorantūros studijas, tam jis turės parašyti ir knygą. Na, o ar vieną dieną sulauksime ir Sebastjano sielos minčių knygos – sužinosime ateityje.
Vyras tikina, kad visada svarbiausia yra nebijoti iššūkių ir savo kūryba išdrįsti dalintis bent jau su šeimos nariais, artimaisiais.
„Svarbiausia suvokti, kad nebūtinai iš visko reikia pasipelnyti. Tai neturi būti pagrindinis žmogaus tikslas. Siūlyčiau visiems pradedantiems rašytojams nebijoti iššūkių, pademonstruoti savo kūrybą nebūtinai itin viešai.
Galbūt atsiras bendraminčių, kurie už tai padėkos. Informacija per žmones juda taip pat greitai kaip ir per instagramą. Parodykite savo kūrybą bent jau mamai, tėčiui, sesei ar broliui.
Tikiu, kad sulauksite palaikymo, kuris taps ramsčiu siekti kažko daugiau“, – pataria Sebastjanas.
