Pati Viktorija prisipažįsta, kad keliauti ji tikrai mėgsta, per metus mergina apsilankė Turkijoje, Gdanske, Černobylio zonoje, Romoje, Izraelyje ir Kroatijoje.
Paklausus, kodėl mergina tarp įvairiausių kitų savo kelionių pasirinko apsilankyti būtent Černobylyje, Viktorija šypteli, kad ją istorija domindavo nuolatos. Ji visada savo artimųjų klausinėdavo apie šią tragediją.
„Mane nuo vaikystės traukė apleisti pastatai, vietos, visada būdavo įdomu sužinoti, kas anksčiau buvo tame dideliame apleistame name ar vietovėje ir dėl ko tapo apleista, kokia jo istorija“, – šypteli ji.
Viktorija, kaip į jūsų norą apsilankyti Černobylio zonoje žiūrėjo artimieji? Juk tai mitais ir legendomis apipinta vietovė...
Iš artimųjų girdėjau įvairių nuomonių: vieni kalbino, kad nevažiuoti, kiti sakė, kad patys norėtų. Mano tėvai gan šiuolaikiški, plačių pažiūrų, kaip aš vadinu mus ,,ekstremalų šeimyna‘‘. (juokiasi) Kartu su manimi važiuoti panoro ir mama. Į kelionę leidomės drauge su mano broliu, mama ir mano vaikinu.
Daugelis ten vykti bijo dėl galimos radiacijos. Ar tokios kalbos jūsų neišgąsdino, vilkėjote specialius drabužius?
Nebijojau, nes daug domėjausi ir skaičiau. Buvo ir aprangos reikalavimas – apsirengti ilgomis rankovėmis viršutinius drabužius ir ilgas kelnes, taip pat turėjo būti uždari batai.
Vietomis radiacijos yra daug, bet į tas vietas niekas neina ir neveda, visą laiką vaikščiojome su dozimetru ir matavome radiacijos lygį. Kur vaikščiojome, visur buvo norma, vengėme lipti ant pievų, samanų, nes ten galėjo būti šiek tiek didesnė radiacija. Laikėmės saugumo.
Daug žmonių galvoja, kad visa Černobylio zona yra pilna radiacijos, bet taip nėra, lankytinose vietose radiacija labai maža arba iš viso jos nėra. Niekas nepagalvoja, kad skrendant lėktuvu radiacijos taip pat yra.
...norite pasakyti, kad skrendant lėktuvu galima gauti kur kas didesnę dozę radiacijos?
Pavyzdžiui, kuo didesnis aukštis ir kuo ilgiau skrendame, tuo apšvitos dozės didesnės. Jei lėktuvas skrenda 10 kilometrų aukštyje, dozė gali būti 10 kartų didesnė nei ant žemės. Žemę dengiantis atmosferos sluoksnis sumažina kosmoso spinduliuotę, tačiau kylant aukštyn, apšvita didėja. Kad būtų aiškiau, lėktuvui pakilus į pastovaus skrydžio aukštį, vidutiniškai radiacijos vidurkis būna 2,95 μSv/h. Tai yra beveik trisdešimt kartų daugiau už įprastą radiacinį foną. Didžiausia užfiksuota vertė buvo 3,88 μSv/h. O tai kone 40 kartų didesnė radiacija už mums įprastą.
Černobylio evakuotoje zonoje radiacija vidutiniškai siekia 0,8 – 1,5 μSv/h (8-15 kartų daugiau už įprastą foną. Prie sprogusios Černobylio elektrinės reaktoriaus sarkofago radiacija siekia apie 3,14 μSv/h (30 kartų daugiau nei norma), gal net dabar mažiau rodo radiacijos ir ten turistams leidžiama būti tik 10 minučių. O juk skrydis lėktuvu trunka kur kas ilgiau.
Populiariausios kryptys Europoje įveikiamos per 2 val. Tolimesni skrydžiai trunka 10-12 valandų. Gaunamos radiacijos dozės šimtus kartų didesnės nei draudžiamoje Černobylio zonoje.
Ar didelės radiacijos vietos Černobylyje yra atskirtos specialiu ženklu?
Tikrai neneigiu, kad Černobylio zonoje nėra vietų be labai aukštos radiacijos, yra vietų, kuriose radioaktyvios dalelės yra nukritusios, bes jos būna uždėtos dideliais daiktais, kad būtų galima apeiti arba į tas vietas tiesiog draudžiama eiti, kaip pavyzdžiui patalpos, kuriose yra numesti ugniagesių drabužiai. Į tokias patalpas turistų neveda. Prieš įvažiuojant į Černobylio zoną, būna patikra ir paskirtas apsauginis, kuris visur lydi, stebi, kad neitume į neleistinas vietas.
Lankymasis tokiose vietovėse yra apgaubtas įvairiausių stereotipų ir minčių. Apskritai, ar tokios kelionės į Černobylį yra legalu?
Iš Ukrainos yra nelegalių kelionių, bet aš pati važiavau iš Lietuvos, legaliai su visais leidimas. Kai atsirado serialas apie Černobylį, turbūt dar daugiau padaugėjo agentūrų, kurios organizuoja išvykas į šią zoną. Tad šiuo metu tikrai nėra sudėtinga ten nuvykti. (šypteli)
Kiek dienų truko jūsų išvyka į šį kraštą?
Tai buvo savaitgalio išvyka, išvažiavome penktadienį anksti ryte, mūsų važiavo 2 mikroautobusai (5 merginos, 8 vyrai), vyrai vairavo pamainomis. Lenkijos – Ukrainos sieną pavyko pravažiuoti greičiau nei tikėjomės, todėl užteko laiko pernakvoti Ukrainoje – motelyje. Motelio kaina ir kokybė nustebino, dviems žmonėms vienas gražus, tvarkingas kambarys kainavo 15 eurų. Atsikėlėme šeštadienį anksti ryte ir iki sutemų buvome Černobylio zonoje, o į Kauną grįžome sekmadienį vakare.
Viktorija, papasakokite apie Černobylį, ką jame aplankėte?
Patį Černobylio miestą, avarijos likvidavime naudotos technikos muziejų, radiolokacinę anteną Duga, kuri paliko didelį įspūdį, beveik 1 kilometro ilgio ir 150m aukščio. Apėjome kontrolės, mokymų pastatus.
Pamatėme beveik visiškai palaidotą Kopači kaimą. Matėme nebaigtus statyti reaktorius ir jų aušinimo kaminus. Kamino vidus atrodo įspūdingai, keistas jausmas jame, visur skersvėjis, nors oras labai ramus buvo. Buvom prie reaktoriaus aušinimo kanalo, ten gyveno dideli šamai, bet jų pamatyti nepavyko. Upėje matėme dideles raudes. Matėme Černobylio atominę elektrinę ir sprogusio reaktoriaus sarkofagą.
Jį fotografuoti buvo draudžiama, iš vidaus apsauga išėjo laukan stebėti mus, turistus, ar nepažeidžiame taisyklių, nes kitu atveju gali atimti fotoaparatus, telefonus.
Taip pat pravažiavome rudąjį mišką, kuriame daugiausiai nusėdo radioaktyvių medžiagų, ten nestojome. Bet pravažiavus mišką laukuose pamatėme laukinių arklių, jų iš seniau yra prisiveisę bandomis. Buvome pačiame Pripetės mieste, kuriame praleidome apie keturias valandas, buvo ką išvaikščioti, pamatyti.
Ar ryžtumėtės į Černobylio zona sugrįžti dar kartą?
Keliaučiau antrą kartą, man visur norisi sugrįžti, nes antrą kartą nuvykus į tą pačią vietą viską gali pamatyti dar kitaip, bet pasaulis per didelis, per daug smalsu aplankyti nematytas vietas. Todėl apsiriboti ties viena vieta nenoriu.
Černobylis vienus traukia dėl savo tragiškos istorijos, kiti nori pajausti riziką, vaikščiojant šioje zonoje. Tačiau jūs pati matėte daug reikšmingų vietų, pastatų. Ar nebuvo liūdna ir skaudu matyti, kaip žmonių gyvenimas griuvo vos per kelias minutes?
Nuotaikos buvo gan geros, nes kaip minėjau, oras pasitaikė šiltas, visur gražu, spalvota, nesijautė to niūrumo. Tragedija įvyko didelė. Liūdna, kad aplamai įvyko tokia katastrofa, bet kai pagalvoji, kiekviena šalis turi savo liūdną istoriją ir žmonės važiuoja grožėtis bei fotografuotis prie tam tikrų objektų, kuriuose kadaise buvo daug mirčių, skausmo, neteisybės.
Pavyzdžiui Egipto piramidės, kokia ten buvo baisi vergija, bet žmonės važiuoja, darosi nuotraukas. Flavijaus amfiteatras (koliziejus Romoje), kokios žiaurios vyko gladiatorių kovos, kiek mirčių buvo, skaičiai baisūs. Istorijoje rašoma, kad vien atidarymo iškilmėse, nudobta apie 9000 laukinių žvėrių, bet žmonės lanko šią vietą masiškai, fotografuojasi, prie koliziejaus, vakarais geria alų, pati mačiau.
Ir taip būtų galima vardinti daug šalių lankytinas vietas, kuriose buvo daug mirčių, skausmo. Tad Černobylis ne išimtis.
Černobylyje lankėtės dar prieš pasirodant populiarumo sulaukusiam serialui, kaip jį vertinate po pamatytų tikrų vaizdų?
Serialas nustebino gerąją prasme, ne tik, kad aktoriai panašūs išrinkti, bet vietos, patalpos, gan gerai atkurtos knygose aprašytos situacijos, kiekviena smulkmena gan gerai atskartota, grafito gabalai, ugniagesių apranga, automobiliai, robotas, kuris ant stogo rinko grafitus.
Serialas yra tikrai vienas geriausių visų laikų. Kai važiavau į Černobylio zoną, net nežinojau, kad yra kuriamas serialas, bet labai džiaugiuosi, kad nuvykau prieš pasirodant serialui, nes dabar ten žmonių antplūdis dar didesnis.
