Dabar sugniuždytas merginos tėtis Martinas prašo kitų tėvų užtikrinti, kad jų vaikų akys būtų reguliariai tikrinamos, ir sako „Sun Health“:
„Jei ji būtų mums pasakiusi trimis mėnesiais anksčiau, galbūt gydymas būtų buvęs veiksmingas.“
Abi mirtis praėjusių metų rugsėjį sukėlė šoką jos mažame Okstedo miestelyje Surrey grafystėje, rašo thesun.co.uk.
Nuo to laiko vietos gyventojai surinko daugiau kaip 20 000 svarų sterlingų labdaros organizacijai „Young Lives VS Cancer“, kuri palaikė jaunuolę, ir Karališkajam Marsdenui, kuriame Abi praleido paskutines savo gyvenimo savaites, įskaitant teatrą „The Barn Theatre“, kuris surinko 10 000 svarų sterlingų.
Abi tėtis ragina neignoruoti suprastėjusios regos
40-metis merginos tėtis Martinas sako: „Ji sirgo akies melanoma. Anksčiau apie tai net nebuvau girdėjęs.
„Dažniausiai gyvenime sakote: „Pasimokiau iš to, daugiau to nedarysime“. Kartais gyvenime negauni galimybės pasitaisyti. Tai sunkiausia, kai esi tėtis. Nuo kūdikio iki paauglio saugojau Abi, ji buvo mano absoliutus gyvenimas, kaip ir visi mano vaikai.
„Tai, kad ji buvo atimta iš mano kontrolės, kad negalėjau nieko padaryti ir stebėjau, kaip tai vyksta, buvo labai sunku. Tikriausiai devynis kartus iš dešimties tiesiog reikia akinių. Bet niekada nerizikuok, nes niekada nežinai, kas laukia už kampo. Kuo greičiau aptiksite bet kokį vėžį, tuo daugiau galimybių jį pašalinti“.
Regėjimo pokyčiai gali būti susiję ne tik su regėjimu, bet ir su smegenų augliu, insultu ar diabetu.
2023 metais atlikto tyrimo metu nustatyta, kad trečdalis šešerių-penkiolikos metų amžiaus vaikų tėvų pirmenybę teikia vizitams pas gydytojus ir odontologus, o ne pas optikus. Tačiau 97 proc. jų norėtų, kad anksčiau būtų pastebėję akių problemų požymius. Neretai vaikai taip pat maskuoja regėjimo problemas.
Merginai buvo diagnozuotas akies vėžys
Martinas, kuris su 40 metų partnere Kirsty gyvena jau 12 metų, prisimena dieną, kai Abi jam papasakojo apie neryškų regėjimą, „tarsi tai būtų buvę vakar“.
Jis sako: „Ji sakė, kad beveik nieko nemato, ir aš buvau šiek tiek supykęs ant jos. Sakiau: „Kodėl tu nieko nesakei? Kiek tu matai? Ji atsakė: „Nedaug“.
Abi – 22 metų Kamerono, 18 metų Skajaus ir dešimtmečio Džėjaus sesuo – į optiką kreipėsi 2021 metų vasaros pabaigoje, praėjus keturiems mėnesiams po to, kai pradėjo keistis jos regėjimas.
Jai buvo diagnozuota choroidinė melanoma – reta melanomų šeimos vėžio rūšis, pažeidžianti užpakalinę akies dalį. Martinas tvirtina: „Abi yra labai geros būklės: „Gydytojai sakė, kad yra 96 proc. tikimybė, jog radioterapija bus veiksminga. Tada mes tuo patikėjome.“
Abi, kuri kitais atžvilgiais yra „100 proc. sveika“, penkias dienas buvo taikoma radioterapija. Ši liga jauniems žmonėms pasitaiko nedažnai, tačiau statistika rodo, kad apie 50 proc. pacientų miršta nuo vėžio išplitimo.
Abi skundėsi skausmu ir blogu regėjimu
Gydytojų nuraminti, jos artimieji sako, kad Abi priežiūra neatrodė skubi. Tačiau ji ėmė skųstis akių skausmu ir regėjimo praradimu. Martinas prisimena: Abi pasakė: „Aš noriu, kad man ištrauktų akį“.
„Tada jie suprato, koks stiprus tapo vėžys, nors ir sakė, kad nėra ko nerimauti“. Po to, kai 2022 metų birželį Abi akis buvo pašalinta ir pakeista stikline akimi, tyrimai parodė, kad vėžys buvo rimtesnis, nei manyta anksčiau, ir išplito į tuomet 17-metės mergaitės plaučius.
Abi, koledže besimokanti kirpėjos specialybės, tapo Tebentafusp – vaisto, naudojamo odos melanomai gydyti, – klinikinio tyrimo dalyve. Rezultatai parodė, kad vėžio atvejų labai sumažėjo, ir buvo laikomi stebuklu, nes Abi sukako 18 metų.
Deja, 2023 metų sausį atlikus skenavimo tyrimus paaiškėjo nauji augliai ir gydytojai įspėjo šeimą, kad nebėra jokių galimybių. Po trijų mėnesių buvo nuspręsta, kad Abi bus teikiama paliatyvioji priežiūra jos namuose.
Abi, kuri jautėsi gerai ir kaip tik pradėjo džiaugtis aštuoniolikmetės gyvenimu, vaikščiojo į naktinius klubus ir leido laiką su draugais bei vaikinu Thomu Muscio, tai apstulbino. Martinas sako: „Jei nebūtum pažinojęs Abi, nebūtum žinojęs, kad ji serga vėžiu. Tai buvo lėtas progresas.“
Tą vasarą Abi pradėjo skaudėti kojas. Per tris mėnesius jos būklė pablogėjo, nes ji nustojo vaikščioti.
Martinas sako: „Turėdamas tai, ką žinau dabar, kitiems sakyčiau: drąsiai ir stipriai, išimkite akį iš pat pradžių. Praraskite akis, o ne gyvenimą. Tai vienintelis dalykas, dėl kurio mes gailimės. Tiesiog palikome pasitikėjimą gydytojais“.
Vėžys išplito ir pasiglemžė merginos gyvybę
Paskutines šešias savo gyvenimo savaites Abi praleido Karališkajame Marsdene Londono Kensingtono rajone. Kai ji mirė, vėžys buvo išplitęs į kojas, krūtis, stuburą, veidą ir daugelį kitų sričių.
Martinas sako: „Mane tai vis dar pykdo. Jie niekada neleido mums pajusti, kad tai gali atimti jos gyvybę.
„Visada buvo sakoma: „Viskas bus gerai“. Tikrai vėlesnėse stadijose Abi žinojo, kad neišgyvens. Giliai širdyje žinojau, kad nebėra jokio gydymo, o kai kalbėjau su gydytojais, jie man sakė, kad Abi taip pat žinojo.“
Martinas priduria: „Abi buvo viena iš milijono. Ji turėjo didelę širdį ir buvo labai šeimyniška. „Nėra daug jaunų merginų, kurios turėtų tokią galvą ant pečių kaip ji.
„Mano sūnus suteikia man jėgų tęsti gyvenimą. Vienintelis dalykas, kurį man pasakė Abi, buvo: „Įsitikink, kad broliui suteiki tokį gyvenimą, kokį suteikėte man„.“
