Ne vienam smalsu daugiau sužinoti apie šią kandidatę, tad pateikiame jums veidoskaitininko Armando Kažersko įžvalgas apie politikę.
Palankiausias laikas Ingos Ruginienės karjerai – dabar
Pirmiausia A. Kažerskas prakalbo apie kandidatės gyvenimo tarpsnius, kurie yra reikšmingi jos gyvenime. Pasak jo, dabartinis gyvenimo tarpsnis yra paskutinė jos galimybė pasiekti šį tą reikšmingo.
Anot jo, vėlesniu laiku tai padaryti gali būti sudėtinga, tad ragino politikę imtis veiksmų čia ir dabar.
„Kiek matau pagal jos amžių, stipriausi metai yra maždaug nuo 35-48 metų. Ties 49-50 metais jos karjera pradės silpti, jos pasiekimai aukščiau jau nebekils, ji visur nebesuspės ir visiems nebeįtiks.
Aš matau dabar jos gyvenime penkmetį, per kurį ji dar gali pabandyti daryti karjerą, vėliau jai tai padaryti būtų labai sunku“, – pasakojo A. Kažerskas.
O prakalbus apie būdo bruožus, jis pasakojo, kad I. Ruginienė pasižymi judrumu, žingeidumu, yra švelnus žmogus.
Anot jo, ši moteris yra puiki kitų edukavime ir konsultacijose, ji puikiai geba paaiškinti tai, ką išmano, geba reprezentuoti savo sritį.
„Kiek aš matau, ji smalsus, judrus, žingeidus žmogus. Energijos turi pakankamai, charizmos toje srityje, kurią išmano, taip pat.
Bendrai paėmus, ji yra kitus edukuojantis, konsultuojantis žmogus. Jai artimiausios temos – lygybė, teisingumas“, – sakė jis.
Ar Ruginienei galėtų būti tinkamas premjerės vaidmuo?
Veidoskaitos specialisto pasiteiravus apie tai, ar I. Ruginienei tiktų premjerės vaidmuo, jis buvo skeptiškas.
Pasak jo, tokia pozicija politikei galėtų būti per sudėtinga ir kelti nemažai įtampos. Jis pridėjo, kad jos karjerai yra kitų, tinkamesnių sričių.
„Iš esmės, tai gan standartinis, statutinis viešojo sektoriaus žmogus, kurio pagrindinė karjera yra padaroma per organizaciją. Minusas būtų tame, kad nors švelnumo jai pakanka, bet valdyti valstybę yra per sudėtinga, ji tam per silpna.
Karjeroje ji dar šiek tiek pakils, vėliau, tikėtina, taps kažkokios viešosios įstaigos dešiniąja ranka. Ji yra valdiška moteris, kuri atitinka ir pakankamai sklandžiai, švelniai kyla karjeros laiptais. Vis tik labai priklauso, kokioje ji organizacijoje ir kas yra už jos“, – atskleidė jis.
Pasak jo, didžiausi iššūkiai prasidėtų tuomet, kai kandidatei į premjerus tektų priimti sprendimus, mat ji ieškotų užnugario.
Anot jo, vienų ar kitų politinių jėgų bandymai paveikti I. Ruginienę galėtų pasisekti, nes šioje pozicijoje jai gali pritrūkti reikalingo tvirtumo.
„Atrodo, kad ji energijos turi pakankamai, bet gali pritrūkti lankstumo, greičio prisitaikant krizinėse situacijoje. Jeigu ją spaustų vienos ar kitos politinės jėgos, ji tikriausiai pakibtų, bijotų priimti politinius sprendimus.
Daug šansų, kad ji eitų pasitarti tai pas vieną, tai pas kitą žmogų, o tai atneštų dar daugiau chaoso, dėl to jai labiau tiktų dirbti ramesnėje valdiškoje institucijoje, kaip vidutinės dalies vadove arba dešiniąja ranka valdančio žmogaus“, – pasakojo pašnekovas.
Pasiteiravus, kokiu atveju I. Ruginienei pavyktų atlaikyti premjero poste patiriamą spaudimą, A. Kažerskas susimąstė. Pasak jo, dirbti tokioje pozicijoje jai pavyktų vienu atveju: „Ji galėtų išbūti svarbioje pozicijoje nebent su kitų politikos vilkų pagalba.“
LSDP kandidatė į premjerus – Ruginienė
Anksčiau naujienų portalas tv3.lt rašė, kad LSDP kandidatu į premjerus pasirinko socialinės apsaugos ir darbo ministrę Ingą Ruginienę, atsistatydinus Gintautui Paluckui. Viešojoje erdvėje kylant klausimams dėl jos ankstesnių ryšių su Maskvoje gyvenančiais giminaičiais bei pasisakymų apie rusų kalbos vietą švietimo sistemoje, I. Ruginienė tikino esanti atvira diskusijai ir pabrėžė, kad palaiko Ukrainą.
Apie tai ir ateities planus – pokalbis su kandidate į premjeres naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“.
Jūs jau minėjote, kad lankėtės Rusijoje 2015 ir 2018 m. po Krymo okupacijos. Jums tuo metu labai reikėjo ten vykti, kodėl važiavote?
Kiekvienais metais kažkur vykstu, kaip ir begalinis skaičius mūsų gyventojų. Tuo laikotarpiu, atsimenu, daug žmonių važiavo į Rusiją, buvo net gal ir idėjų, kad Baltarusijos verslai galėtų persikelti į Lietuvą kartu su Baltarusijos šeimomis. <...> Ir taip gavosi, kad turiu kelis belikusius giminaičius Maskvoje, ir tuo metu buvau privačiuose vizituose pas juos.
Tie santykiai yra dabar nutrūkę dėl objektyvių priežasčių, kiekvienas pasirenkame savo kryptį ir liniją, aš pasirinkau Ukrainos pusę, tikiu jos pergale ir remiu ją visa širdimi.
Minėjote, kad tuo metu situacija buvo kitokia, bet tuo metu irgi vyko karas, tik mažesnio masto. Tai kodėl vis tiek jūs pasirinkote ten vykti?
Tuo metu nebuvau politikė, tiesiog buvau paprastas žemiškas žmogus. Kuomet turi giminių, ar tai būtų Ukrainoje, ar pasibarsčiusių po visą pasaulį, o jų turiu nuo Australijos iki Europos, tai, natūralu, kad tam tikrais periodais, tuos žmones aplankai.
Aišku, giminaičiai nekalti, bet ar dabar jūs taip pat palaikote ryšius su giminaičiais Rusijoje? Koks jūsų santykis šiuo metu su jais?
Faktiškai, nėra galimybės bendrauti, nes situacija yra gerokai pasikeitusi. Tie žmonės, su kuriais bendravau, yra eiliniai piliečiai. Jiems irgi yra apsunkintas gyvenimas dėl tam tikrų objektyvių priežasčių ir režimo santvarkos. Mano pozicija yra palaikyti Ukrainą.
Jūs dabar esate be penkių minučių premjerė, kandidatė į premjeres, Lietuvai yra labai svarbu sužinoti, be adresų, kas tie žmonės Rusijoje, kur jie gyvena, kuo užsiima?
Tai yra pensininkai, kurie gyvena Maskvoje, tai tiek. Nežinau, ar kažką, ypatingai ten galima pasakyti. Net įsivaizduokite, jeigu paskutinį kartą 2018 m. [lankiau], tai tos realios padėties nežinau.
Kramatorskas Ukrainoje, jį nurodėte kaip savo vaikystės vasarų leidimo vietą. Jis buvo pakankamai prorusiškas miestas. 2014 metais jis net kelis mėnesius buvo užgrobtas prorusiškų separatistų. Pas ką ir kokius giminaičius jūs leidote vasaras vaikystėje? Kas tie giminaičiai Ukrainoje?
Mano vaikystėje taip jau atsitiko. Dabar, nors šių žmonių gyvųjų tarpe jau nėra, mano močiutės mama ir seserys gyveno Ukrainoje. Aš labai džiaugiuosi, kad visa Ukraina kalba ukrainietiškai, bet tada taip buvo, kad pusė Ukrainos buvo padalinta į rusakalbių teritoriją, kita dalis daugiau – ukrainiečių kalbos gyventojai. Aš didžiuojuosi, kad turiu šaknų iš ten. Gal iš to ir yra mano tvirtas apsisprendimas remti Ukrainą, kuris yra ganėtinai didelis.
Klausimų viešojoje erdvėje sukėlė jūsų ankstesnis pasirodęs postas, kur pasidalinote propagandiniu tekstu apie Lietuvos mokyklas ir rusų kalbą.
Ar jūs skaitėte tekstą?
Klausimas, ar gali būti, kad Lietuvos mokyklose grįšime vėl prie rusų kalbos, nes prasidėjus karui Ukrainoje mokyklose sumažinome?
Pirmiausia, tikrai siūlyčiau visiems paskaityti tekstą. Jis visiškai ne propagandinis, nereklamuojantis rusų kalbą, gal dėl to ir pasidalinau. Bet visi suprantame, kad ilgainiui ši kalba išvis išnyks ir mes einame prie to.
Labai suprantu, kad mano apsisprendimas kandidatuoti į premjero poziciją turi sukelti tam tikrų kalbų ir diskusijų viešojoje erdvėje. Matyt, tos tematikos yra, tam tikri dalykai – hiperbolizuojami.
Bet aš galvoju, kad, kaip jūs sakote, skeletai, turėtų būti atskleisti ir aš visiškai atvira ir tą pati pasakiau ir geriau dabar diskutuoti, negu vėliau tai atrodys visiškai kitokiu kontekstu.
Dėl ateities: kokia jūsų nuomonė, ar mes sugrįšime būtent prie rusų kalbos mokymo mokyklose, koks jis buvo anksčiau?
Mes nesugrįšime, rusų kalba nyksta ir ilgainiui išnyks. Tai tiesiog yra natūralus procesas, kadangi mes nieko nedarome, kad skatintume šį procesą <...> matau, kad vis mažiau vaikų pasirenka šią kalbą. Praktiškai tai yra Vilniaus, Vilniaus regiono klausimas, nes Lietuvos mastu jau įsivyravo kitos kalbos. Tai, manau, mes kalbame apie ganėtinai trumpą laikotarpį, kuomet mes turėsime naujų (pvz., ispanų, latvių, lenkų) kalbų.
Kokios yra jūsų šaknys: kas jūs esate, iš kur ta tartis ir ta kalba?
Lietuvė aš esu, tam tikro ukrainietiško kraujo turiu, tą jau pasakiau, mano prosenelis turi graikiško kraujo. Tiek mano senelis, kuris buvo tremtinys, sugrįžęs iš Šiaurės į Lietuvą, kai tik tai buvo galima padaryti, ir dėl to mano šeima įleido čia šaknis: mano tėtis lietuvis, mama lietuvė.
Aš pati savo akcento negirdžiu, gal tai natūralu, bet aš esu tiksliųjų mokslų žmogus ir visada turėjau ten stipriausią pusę. Gali kritikuoti žmonės, vieną kitą klaidą [kalbėdama] gal ir darau, Vilniuje gimiau, čia augau, esu sovietinis vaikas. Šiame krašte buvo laikas, kai dvi kalbos vyravo, galbūt tai kilo iš to.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ – kiekvieną darbo dieną naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
