Kai kuriems renginio dalyviams kariuomenė – ne svetima tema. Tiesa, daugumai iš jų teko tarnauti sovietinėje. Kariškių pasakojimas buvo puiki proga ano meto sąlygas kariuomenėje palyginti su dabartinėmis. „Sovietų kariuomenėje buvau inžinierius geodezininkas, mokymai vyko Ukrainoje, o būrys buvo dislokuotas Kazachstane. Matyt, sąlygos buvo nekokios, jei, būdamas jaunas vyras, svėriau vos 64 kilogramus“, – pasakoja Tomas.
Jam buvo labai įdomu sužinoti apie tvarką dabartinėje Lietuvos kariuomenėje: „Išgirdome, kad apie sovietmečiu vyravusią „diedovščiną“ jau nėra ką ir kalbėti, karių racione nebėra ir kasdienės košės, kurią sovietų kariuomenėje tekdavo kabinti kasdien. Vis dėlto labiausiai pradžiugino tai, kad mūsų kariuomenė – puikiai pasirengusi ir pasiryžusi priešintis užpuolikams, net nelaukiant NATO partnerių pagalbos. Tokia tvirtybė džiugina.“
„Padarykit iš mano anūko žmogų“
Pasak Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Vilniaus regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus vyresniojo verbuotojo, štabo seržanto Igorio Bartanovičiaus, močiutės, atvedusios išstypusius, tačiau prie tvarkos ir disciplinos neįpratusius anūkus, prašo padaryti iš jų žmones. Prie tvarkos kariuomenėje šauktiniai įpranta greitai – jau po mėnesio vadai sulaukia močiučių, mamų padėkų dėl pasikeitusio jaunuolių elgesio.
„Norėčiau pabrėžti, kad devyni mėnesiai – tiek laiko dabar tarnauja šauktiniai – nėra iš gyvenimo išbrauktas metas. Per šį laikotarpį išmokstama ne tik tvarkos, bet ir daugybės kitų reikalingų dalykų. Dar neseniai tarnybos laikas buvo ilgesnis – vieni metai. Sutrumpinti šį laikotarpį leido tai, kad dabar šauktiniai kariuomenėje nedirba jokių ūkio darbų – nedažo tvorų, nepjauna žolės, neskuta bulvių valgykloje. Jie mokosi vien tik karybos“, – aiškina seržantas.
Jo teigimu, nemažai jaunų žmonių tarnybą kariuomenėje renkasi savanoriškai, kiti atvyksta gavę šaukimus. Neatsisako atlikti pareigos Tėvynei net ir užsienyje gyvenantys lietuviai. „Neseniai sulaukėme vaikino, gimusio ir augusio Argentinoje, – pasakoja I. Bartanovičius. – Gavęs šaukimą, jis nedelsdamas atskrido į Lietuvą, atitarnavo visus devynis mėnesius, paskui grįžo į Argentiną. Deja, taip elgiasi ne visi. Pasitaiko, kad tenka jaunuolių ieškoti, net bausti už slapstymąsi.“
Pasak seržanto, dabartinėje kariuomenėje daug dėmesio skiriama karių fiziniam pasirengimui. Žinoma, vos pradėję tarnybą jaunuoliai išsyk nesiunčiami į keletą parų trunkančius žygius miškuose, prie krūvių pratinamasi laipsniškai. „Mūsų šauktiniai mokosi įvairių dalykų. Jie privalo būti susipažinę su ginkluote, gebėti suteikti pirmąją medicininę pagalbą realiomis sąlygomis, plaukti net ir su visa apranga bei kuprine, kuri gali sverti 18 ar 20 kilogramų“, – sako I. Bartanovičius.
Baigę tarnybą šauktiniai įrašomi į rezervo sąrašus, paskui per dešimt metų dar du kartus renkami mokymams. I. Bartanovičiaus teigimu, kilus pavojui jie per radiją ar televiziją būtų skubiai kviečiami atvykti. Netrukus bus įdiegta sistema, kai kiekvienas rezervo karys žinos, į kurį dalinį privalo per trumpiausią laiką prisistatyti.
Ginkluotė – moderniausia
I. Bartanovičius susirinkusiems pristatė naujausią Lietuvos kariuomenės ginkluotę, pasakojo apie kiekvieno ginklo savybes. Jo teigimu, Lietuva įsigyja naujausių, moderniausių, patikimiausių ginklų. Po pristatymo kiekvienas pageidaujantis juos galėjo apžiūrėti, palaikyti rankose, nusifotografuoti.
Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Vilniaus regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus vyresnysis verbuotojas vyr. leitenantas Povilas Runas pasidžiaugė, kad mūsų kariai kai kuriais atvejais pasirengę net geriau nei tarnaujantys kitose NATO šalyse. „Jungtinių Amerikos Valstijų kariai turi daugiau patirties mūšiuose mieste. Jie stebisi, kaip mūsiškiai geba orientuotis miškuose, sako, kad mes – žvėrys, – kalbėjo P. Runas. – Anksčiau mūsų kariai vykdavo į kitas šalis semtis patirties, dabar NATO šalių kariai mielai vyksta pas mus. Mūsų kariai rengiami įvairiapusiškai – jie moka šaudyti ir automatais, ir kulkosvaidžiais, ir granatsvaidžiais. Prireikus jie gali suremontuoti ir šarvuočio šarvus – to kitų šalių kariškiai nemokomi.“
Abu specialistai, paklausti, ar prireikus NATO atvyktų į pagalbą Lietuvai, vieningi: apie savo gynybą pirmiausia privalome galvoti patys. Turime pademonstruoti, kad galime gintis, o prireikus padėti apsiginti ir kitoms šalims. „Žinoma, kariuomenėje ne apie viską galima kalbėti, esama paslapčių. Vis dėlto norėčiau pabrėžti: esame gerai pasirengę gynybai. Žinoma, būtų puiku, jei to pasirengimo niekada neprireiktų pademonstruoti, tačiau jei prireiks apsiginti, tai padarysime“, – tvirtina I. Bartanovičius.
Paliko didelį įspūdį
Karių pasakojimas, ginkluotė, jų tvirtas ryžtas ginti savo šalį visiems šventės dalyviams paliko didelį įspūdį. „Valstybės atkūrimo diena mums, vyresnio amžiaus žmonėms, – ypač brangi, Lietuvos laisvė mums reiškia labai daug, jos ilgai laukėme. Buvo gera išgirsti, kad Lietuvos kariai tą laisvę pasirengę ginti“, – džiaugiasi Pagalbos ir informacijos šeimai tarnyboje besilankanti Aldona.
Dar vieną tarnybos lankytoją Eriką labiausiai sužavėjo puiki Lietuvos kariuomenės atstovų fizinė forma, jų tvirtumas, džiugino pasakojimas apie tvarką kariuomenėje. „Lietuva nusipelno, kad ją gintų, kad už ją kovotų. Žinoma, demonstruota ginkluotė šiek tiek baugino, vis dėlto ramino tai, kad ji prireikus būtų nukreipta ne į mus, bet į priešą. Dabar miegosiu ramiai – žinau, kad mūsų gynyba patikimose rankose“, – šypsosi mergina.
Kariškių pasakojimas padarė įspūdį ir senjorų klubo nariams. Jie nėmaž nesipiktino, kad Lietuva didina finansavimą kariuomenei. Jų teigimu, šalies gynyba turi būti prioritetas.
LSPŽGB Pagalbos ir informacijos šeimai tarnybos socialinė darbuotoja Vilma Kunsmonaitė pasidžiaugė, kad sprendimas pasikviesti kariškius pasiteisino – visi šventės dalyviai skirstėsi kupini geriausių įspūdžių. „Visiems brangią datą – Vasario 16-ąją – norėjosi paminėti netradiciškai. Tai – šventė, kurios negalime nešvęsti. Kaskart sugalvojame ką nors naujo. Šiųmetis kariškių pasirodymas visiems tapo puikiu siurprizu“, – sako Vilma.
Šventės dalyviai klausėsi „Atgaivos“ ir Pagalbos ir informacijos šeimai tarnybos ansamblio „Volungė“ atliekamų patriotinių dainų, eilių apie Tėvynę. VšĮ Pagalbos ir informacijos šeimai tarnybos projektų vadovas Darius Rakauskas senjorams surengė protų mūšį. Tarnybos direktorė Algė Nariūnienė pasidžiaugė užsimezgusia tvirta draugyste su „Atgaivos“ senjorais: „Kartu dalyvaujame kultūriniuose renginiuose, klubo vadovė atvyksta į mūsų bendrijos rengiamus seminarus, konferencijas. Senjorus, kurie turi psichikos problemų, siunčia į mūsų Pagalbos ir informacijos šeimai tarnybos rengiamus užsiėmimus.“
Straipsnio autorė: Lina Jakubauskienė.
