Žarnyno infekcijomis dažniausiai užsikrečiama, kai ligos sukėlėjai – bakterijos, patenka į žmogaus organizmą su maistu, vandeniu.
Vasarą, esant aukštai aplinkos temperatūrai, bakterijos, esančios maiste, gali sparčiai daugintis ir sukelti žarnyno negalavimus.
„Keliaujant ar būnant gamtoje, maistas dažnai laikomas ir ruošiamas nesilaikant tinkamos rankų higienos ir maisto tvarkymo reikalavimų, todėl didėja tikimybė apsinuodyti. Itin dažna apsinuodijimo maistu priežastimi tampa greitai gendančio maisto (salotų, mišrainių su majonezu, karšto rūkymo mėsos, žuvies, pieno produktų, kreminių gaminių ir kt.) vartojimas, ypač jei toks maistas daugiau nei 2 valandas buvo laikomas 20 °C ir aukštesnėje temperatūroje“, – primena NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Simona Žukauskaitė-Šarapajevienė.
Salmoneliozė – viena iš dažniausiai pasitaikančių žarnyno infekcijų vasarą
Ši užkrečiamoji liga paprastai išsivysto Salmonella bakterijoms į žmogaus organizmą patekus su maistu. Dažniausiai salmonelioze užsikrečiama per gyvūninės kilmės maistą: vištieną, kiaušinius, jautieną, kiaulieną, pieną, rečiau per daržoves ir kitus maisto produktus.
Liga pasireiškia pykinimu, vėmimu, viduriavimu, karščiavimu, pilvo ir galvos skausmais. Dažniausiai minėti ligos simptomai prasideda po 12–72 val. nuo užsikrėtimo. „Negalavimai paprastai trunka 4–7 dienas ir daugelis pasveiksta be specifinio gydymo. Sunkesnė ligos eiga dažnesnė vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms, asmenims, su nusilpusia imunine sistema. Retesniais atvejais Salmonella bakterijos iš žarnyno gali patekti į kraują. Infekcija tokiu atveju gali komplikuotis bet kurio organo pažeidimu“, – atkreipia dėmesį specialistė.
NVSC duomenimis, 2020 m. buvo užregistruota 419 salmoneliozės atvejų, rašoma pranešime spaudai.
Kaip saugiai ruošti ir laikyti maistą
Kad vasaros malonumai netaptų sveikatos sutrikimų priežastimi, NVSC specialistai primena svarbiausias saugaus maisto laikymo ir ruošimo taisykles:
Jau perkant maistą atkreipkite dėmesį, kad pirkinių krepšyje žalias maistas (mėsa, paukštiena, žuvis) nesiliestų su maistu, kuris bus vartojamas be papildomo terminio apdorojimo.
Perkant pagamintus maisto patiekalus svarbu atsižvelgti į gamintojo pateiktą informaciją apie maisto produkto laikymo, vartojimo sąlygas, tinkamumo vartoti trukmę.
Nupirktą maistą kuo greičiau padėkite į šaldytuvą. Žalią mėsą, paukštieną, žuvį laikykite apatinėje šaldytuvo lentynoje sandariai uždarytose plastikinėse dėžutėse, kad skystis ir jame esančios ligas sukeliančios bakterijos nepatektų į kitą maistą.
Nenaudokite pakartotinai vienkartinio naudojimo plastikinių maišelių maistui laikyti.
Visada plaukite rankas prieš maisto gaminimą ir valgį. Nepamirškite nusiplauti rankų po žalios mėsos tvarkymo ar sąlyčio su žaliais kiaušiniais, taip pat po kontakto su naminiais gyvūnais, po pakalbio telefonu ar pasinaudojus tualetu. Gamtoje, kai nėra sąlygų nusiplauti rankas tekančiu vandeniu su muilu, naudokite specialias rankų dezinfekavimo priemones arba spiritines servetėles.
Neplaukite vaisių ir daržovių ežero ar upės vandenyje. Juos gamtoje galite plauti atsivežtu fasuotu ar mineraliniu vandeniu.
Gerai išvirkite ar iškepkite mėsą, paukštieną, kiaušinius, žuvį. Iš gerai paruoštos mėsos ar paukštienos besiskiriantis skystis turi būti skaidrus, bet ne rausvas.
Iškylaudami gamtoje rinkitės greitai negendančius maisto produktus: daržoves, sausainius, riešutus arba maistą laikykite šaltkrepšiuose.
