Pirmiausia, anot ekspertės, žmonės pasirenka augalus, kurie yra netinkami auginti jų balkone. Pavyzdžiui, balkonas, kuriame daug saulės, karščio, nebus tinkamas gėlėms, kurios mėgsta pavėsį, ir atvirkščiai.
„Žmonės pasodina gėles, mėgstančias šviesą, balkonuose, kurių nepasiekia saulės spinduliai“, – paaiškina pašnekovė. Tad I. Auželienė pataria pasidomėti, paklausti gėlių pardavėjo, ar tos gėlės, kurias ketiname auginti, vešės būtent jūsų balkone.
Netinkamas substratas ir tręšimas
Dar viena klaida – netinkamas substratas. Specialistė teigia, kad „balkone augančių gėlių vazonas mažas ir substrato ten telpa nedaug, tad gėlė perdžiūsta, kyla problemų su laistymu“. Todėl norint džiaugtis sveikomis gėlėmis, būtina pasirinkti tinkamą substratą ir „jokiu būdu nenaudoti to paties substrato antrą kartą“. Rekomenduojama kiekvienais metais substratą pakeisti, galima naudoti kompostinę žemę.
Kita dažnai daroma klaida – netinkamas tręšimas. Ekspertė dar kartą pabrėžia, kad ir šiuo atveju žmonės neįvertina, kad vazone mažai vietos, o „vasarinėms gėlėms reikia daug maisto medžiagų, net jei ir jos pasodintos į kompostinę žemę“. Jeigu laiku nepatręšiame, gėlės greitai nužydi ir tampa nedekoratyvios, jas tenka keisti.
Reikėtų taip pat nepamiršti, kad vasarą dažnos stiprios audros ir liūtys, tokiu atveju specialistė pataria „paprasčiausiai nepamiršti gėles sunešti į vidų arba padėti į užuovėją“, o jeigu „lietus nelabai stiprus, galima uždengti agrodanga, kad augalų neišdaužytų“.
Rekomenduoja ilgo poveikio trąšas
Dar viena problema, kuri neaplenkia ir balkone augančių gėlių, – kenkėjai. Anot ekspertės, kenkėjai dažnai užpuola jaunus augalus. Pavyzdžiui, vieni iš tokių kenkėjų amarai, kurie dažniausiai užpuola birželio mėnesį.
Specialistė pataria „nuolat apžiūrėti augalus, jeigu kenkėjų atsirado labai daug, reikėtų nedelsiant naudoti insekticidus, jie gali būti ekologiški ir draugiški aplinkai“. Kartais augalus užpuola ir vikšrai, juos I. Auželienė pataria nurinkti rankomis. Apskritai, patariama augalus stebėti kiekvieną dieną, kad netektų apgraužtų augalų pakeisti naujais.
Tręšimui I. Auželienė rekomenduoja ilgo poveikio trąšas, skirtas augalams, kurie gausiai žydi, nes „žydinčioms gėlėms reikia labai daug maisto medžiagų, o ilgo poveikio trąšų užtektų keletui mėnesių ar net visam sezonui“. Tačiau specialistė pabrėžia, kad prieskoniniams ir varpiniams augalams trąšų daug nereikia:
„Užtenka mažo kiekio trąšų, o jeigu naudojame substratą su trąšomis, papildomo tręšimo išvis nereikia.“
Taip pat ekspertė sako, kad nereikia skubėti nusiminti, net jei „sodinimo metu neįdėjome trąšų į substratą arba jeigu matome, kad augalai nebekrauna žiedų, nes galima tiesiog papildomai naudoti trąšas žydintiems augalams, kurių reikėtų kas porą savaičių“.
Pataria apačioje vazono įdėti drenažą
Kad išvengtume perliejimo ar per didelio žemės išsausėjimo, specialistė pataria „apačioje vazono įdėti drenažą, kad esant drėgmės pertekliui vanduo galėtų būti sugertas, o ir pati vazono žemė taip greitai neišdžiūtų“. Taip pat ekspertė siūlo, naudoti perlitą ar kitas drėgmę palaikančias medžiagas, kad būtų galima rečiau laistyti“. Taip ir pamiršus palieti gėles nereikės jaudintis, nes žemė greitai neišdžius.
Specialistė ne kartą pabrėžė, kad svarbiausia stebėti savo augalus, jeigu „augalas palėpęs, lapai prarado tvirtumą, pagelto, tai tikrai reiškia, kad augalas arba išdžiūvęs, arba per daug palietas“. Kartais, kai norime, kad augalas jokiu būdu neperdžiūtų, persistengiame ir taip „šaknys ir pats augalas pradeda pūti“. Anot specialistės, augalas jums tikrai parodys, kad jam negerai, belieka tik stebėti ir aiškintis priežastis, kodėl jis nesijaučia patogiai.
