Pašnekovas papasakojo, kaip vyksta vapsvų gyvenimo ciklas, kur jos dažniausiai susikuria savo lizdus ir kokių klaidų svarbu nedaryti, norint išvengti nemalonių vapsvų įgėlimų.
Vapsvų gyvenimo cikliškumas
Vasaros sezonas – laikas, kurio metu gimsta nauji vapsvų jaunikliai. Kuo šiltesnis oras – tuo jos aktyvesnės, dėl to neretai rugpjūtį pastebimas vapsvų suaktyvėjimas.
Pasak D. Makavičiaus, vapsvos gyvena metus laiko. Artėjant žiemai, šie vabzdžiai miršta, o žiemoti lieka tik patelė.
Žiemojimas reikalingas tam, kad patelė išperėtų vapsvų jauniklių kiaušinėlius, kurie išsirita jau kitąmet. Po išsiritimo neilgai trukus jos palieka savo lizdą.
„Išaugusios vapsvos palieka lizdą ir kartais atsiduria tokiose joms nebūdingose vietose. Jos ieško prasimaitinimo šaltinio“, – pasakojo gamtininkas.
Dėl to vapsvos neretai atsiduria ten, kur gausu gaiviųjų gėrimų ar saldžių, rūgstančių produktų. Pavyzdžiui, pajūrio paplūdimiuose.
„Tada gali atrodyti, kad vapsvos nuolat puola, bet, iš tiesų, jos teieško prasimaitinimo šaltinių“, – paaiškino pašnekovas.
Vapsvų lizdų vietos
D. Makavičius taip pat paaiškino, kokiose vietose vapsvų lizdus galima aptikti dažniausiai. Tai – gana sėslios ir ramios vietos, kuriose vabzdžių jaunikliai gali saugiai išsiristi.
Visų pirma, vapsvos dažnai kuriasi žemėje. Tai įprastai būna pelių ar kitų graužikų urveliai, kuriuose vapsvoms yra saugu:
„Kartais būna taip, kad kai šienaujame žolę su žoliapjove, jos gali išsigąsti triukšmo. Tuomet spiečius gali gelti žmogui manydamos, kad joms kilo grėsmė.“
Taip pat vapsvų galima aptikti paukščių inkiluose arba medžių drevėse. Tiesa, drevėse įsikuriama rečiau, nes dėl išaugusio ūkininkavimo medžiai su drevėmis tampa nebereikalingi.
„O su inkilais reiktų elgtis atsargiai. Ten tikrai gali būti įsikūrusi vapsvų šeimyna“, – įspėja gamtininkas.
Pasitaiko atvejų, kai vapsvos įsikuria šalia žmogaus, t. y., jo gyvenamojoje aplinkoje. Dažniausiai tai įvyksta palėpėje ar pastogėje. D. Makavičius rekomendavo su tokiais lizdais elgtis atsargiai, nes vapsvoms pajutus baimę – jos gelia.
Visgi, D. Makavičius pridėjo, jog nereikėtų iškart skubėti išdarkyti ar panaikinti vapsvų lizdo. Pasak jo, vapsvos ten gyvena tik metus laiko, o antrą sykį tame pačiame lizde – nesikuria: „Jos nebent panaudoja lizdo medžiagas naujajam savo lizdui.“
Įgėlimas gali būti mirtinas
Pradėjus kalbėtis apie vapsvų įgėlimus, pašnekovas paaiškino, kad nors vapsvos turi geluonį, tačiau jų tikslas nėra įgelti žmogui. Tai vabzdžiai daro tik tuomet, kai jaučia pavojų.
Anot jo, vapsvoms išleisti savo nuodus yra nenaudinga, nes daug laiko atima nuodų atstatymas. Jis palygino tai su žmonių dažnai atliekama veikla:
„Principas panašus, kaip ir žmonių, kurie duoda kraują. Jiems po to reikia labai sočiai pavalgyti, kad galėtų atsistatyti.“
Pasak gamtininko, vapsvų įgėlimas yra pavojingas dviem atvejais. Pirmasis, kuomet žmogus yra alergiškas vapsvoms. „Tuomet gali kilti anafilaksinis šokas, dėl ko galime uždusti“, – teigė D. Makavičius.
Antruoju atveju, vapsvų įgėlimas pavojingas tuomet, kai vabzdys atsiduria žmogaus gerklėje arba yra nuryjamas: „Tuomet gerklė arba kiti organai ima tinti, o dėl tinimo galima uždusti.“
Būdai, kaip atsikratyti vapsvų
Galiausiai, D. Makavičius paaiškino, kokios metodikos gelbsti žmones, norinčius atsikratyti vabzdžių. Vyras pateikė kelis iš jų ir ragino to laikytis.
Pasak jo, nors vapsvų tikslas nėra gelti žmogui, tačiau tie įgėlimai gali būti pavojingi. Dėl to svarbu apsaugoti save ir pasirūpinti aplinkiniais:
- Uždengti vaisius. „Visuomet reikėtų palikti kuo mažiau neuždengtų vaisių. Jeigu jie nuplauti, švarūs ir greitai suvartojami – tada viskas gerai. Tačiau jiems pradėjus pūti, vapsvos labai greitai tai pajunta“, – paaiškino gamtininkas.
- Apžiūrėti gėrimus. „Šiuo metu poilsiaujant geriausia yra vaisvandenius ir kitus gėrimus pilti į permatomą stiklinę. Kitu atveju, vabzdžiui patekus į gėrimą ir įgėlus, gali laukti liūdnos pasekmės“, – sakė jis.
- Kreiptis į specialistus. „Be reikalo lizdų reiktų nenaikinti, nes vapsvos gins savo jauniklius ir gels, tačiau jeigu nėra kito pasirinkimo, tuomet reiktų kviesti specialias tarnybas lizdo šalinimui. Daryti tai patiems yra pavojinga“, – tikino D. Makavičius.
- Uždengti buvusią lizdo vietą. „Nors vapsvos į tą patį lizdą gyventi kitąmet negrįžta, tačiau toje pačioje vietoje gali įsikurti. Dėl to reiktų, pavyzdžiui, palėpę žiemos metu apdengti tinkleliu, kad joms nebepavyktų į ten šiltuoju sezonu atskristi“, – paaiškino vyras.
