„Kadangi opozicija paprašė pertraukos iki kito posėdžio, o tai susiję ir su finansais, sutartimis, gali būti taip atsitikti (kad bus šaukiamas nenumatytas posėdis – BNS). Bet kol kas dar svarstoma, dar nesame apsisprendę“, – antradienio vakarą BNS sakė Seimo vicepirmininkė socialdemokratė Orinta Leiputė.
Anot jos, galutinį sprendimą dėl nenumatyto posėdžio priims Seimo valdyba trečiadienį ryte.
Pagal Seimo statutą, apie nenumatyto posėdžio rengimą ir pateiktus svarstyti klausimus Seimo valdyba praneša Seimo nariams arba eilinio Seimo posėdžio metu, arba per visuomenės informacijos priemones likus ne mažiau kaip šešioms valandoms iki to posėdžio pradžios.
Antradienį sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė turėjo Seimui pateikti Sveikatos draudimo įstatymo pataisas, kad Valstybinė ligonių kasa (VLK) iš pradžių sutartis sudarytų su valstybės ir savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigomis, o privačiam medicinos sektoriui paliktų tas paslaugas, kurių nepajėgia suteikti viešasis.
Tačiau opozicija paprašė šiuo klausimu padaryti pertrauką iki kito Seimo posėdžio. Kadangi po valstybės biudžeto projekto pateikimo Seime dvi savaites plenariniai posėdžiai nevyksta, minėtos Sveikatos draudimo įstatymo pataisos galėtų būti pateiktos ne anksčiau kaip lapkričio 11 dieną.
Minėtam projektui praėjusią savaitę pritarė Vyriausybė.
Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, šios pataisos reikšmingai prisidės prie viešojo sveikatos sektoriaus stiprinimo, taip pat mažins pacientų eiles ir pacientų atskirtį.
Priėmus pataisas keistųsi VLK sutarčių sudarymo su gydymo įstaigomis principai.
Projektu siūloma paslaugų mastą pirmiausia paskirstyti valstybės, savivaldybių viešosioms ir biudžetinėms įstaigoms. Su privačiomis įstaigomis VLK sutartis sudarytų dėl tos dalies paslaugų, kurių negali užtikrinti valstybės ir savivaldybių viešosios ir biudžetinės įstaigos.
Šie principai nebūtų taikomi pirminei sveikatos priežiūrai, nes čia nenustatomas paslaugų teikimo mastas. Pacientai ir toliau galėtų rinktis jiems labiausiai priimtiną, viešąją ar privačią pirminės sveikatos priežiūros įstaigą.
Taip pat siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai nustatytas tam tikrų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo mastas neužtikrinamas, sveikatos apsaugos ministras nustatytų jų minimalius kiekius.
Dėl šių minimalių ar juos viršijančių paslaugų kiekių galėtų būti sudaromos sutartys su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis. SAM pažymi, kad šiuo atveju būtų siekiama sudaryti sutartis dėl viso trūkstamo paslaugų kiekio.
Opoziciniai liberalai kaltina SAM nepateikus žadėtos analizės, kuria remiantis pradėta medicinos paslaugų reforma.
„Seime susitikę su sveikatos apsaugos ministre M. Jakubauskiene neišgirdome jokio faktinio, dokumentais pagrįsto reformos poreikio paaiškinimo – vien aklą norą bet kokia kaina nukreipti išteklius į viešąjį sektorių naikinant privataus sektoriaus paslaugas sveikatos srityje. Dabar kyla rimtų įtarimų, kad reformos pasekmės yra nesąžiningai slepiamos nuo visuomenės, nes nėra kaip dokumentais pagrįsti ministrės pažadų“, – pranešime sakė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytės-Nielsen.
BNS rašė, kad 2018 metais Seimas tuometinio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos iniciatyva buvo priėmęs pataisas, kurios taip pat būtų suteikusios savivaldybių ir valstybės sveikatos priežiūros įstaigoms prioritetą prieš privačias.
Tuomet prezidentė Dalia Grybauskaitė jas vetavo, teigdama, jog nustatyta pirmenybė valstybinėms sveikatos priežiūros įstaigoms gali prieštarauti Konstitucijai. Seimas pritarė šiam veto.
