Naujienų portalui tv3.lt apie šv. Andriejaus dieną sutiko papasakoti astrologė ir būrėja Vaiva Budraitytė.
Pašnekovė pokalbį pradėjo nuo to, kad visais laikais lapkričio 30-oji būdavo vadinama „žiemos sugrįžtuvių“ diena. Pasak jos, žvelgiant į kalendorių jau būdavo aišku, kad artėja naujas metų etapas, kuris atneš kitokią energiją.
„Tai didžioji metų pauzė, kai visi darbai lenda po stogu, o trumpos dienos ir ilgos naktys leidžia ilgiau pasilepinti patale“, – sakė ji.
O štai laikotarpiu, kuriame gyvename mes, ši diena žymi pasninko pradžią ir laikotarpį iki šv. Kalėdų.
Žiemos sutiktuvės ir burtai
Pirmiausia, V. Budraitytė papasakojo apie simbolinę žiemos sugrįžtuvių reikšmę. Pasak jos, iki krikščionybės įvedimo ši diena būdavo apgaubta mistika, prietarais ir burtais.
„Pagonybės laikais jau 29 dieną pradėdavo ruoštis žiemos sutiktuvėms. Šeimininkės švariai perklodavo lovas, į pagalves prikišdavo kvapnių žolelių, visą dieną šeimynykščiams nebūdavo galima pyktis ar kažkaip kitaip parodyti nepasitenkinimo, nes buvo tikima, kad jei lapkričio 29 dieną namuose bus sutarimas ir harmonija, ji tęsis visus metus.
Vėliau ta tradicija nesipykti buvo perkelta į Kūčių dieną. Tad tos dienos – lapkričio 29 ir 30 – buvo laikomos ypač palankiomis santuokai“, – aiškino ji.
Taip pat, anot astrologės, šiomis dienomis ypač didelis dėmesys būdavo skiriamas sveikatai, vaistų gamybai, o žolelės, česnakai būdavo užkalbami.
Pasak jos, tokius užkalbėtus česnakus šeimininkės naudodavo tik gydymui, o tie, kurie likdavo, būdavo kitąmet sodinami. Maistui jie vartojami nebūdavo.
„Lapkričio 30 dieną pagoniškam pasaulyje vaikinai būdavo šventinami į vyrus, rinkdavosi sau poras. Merginos burdavo, kada ir už ko ištekės.
Šeimininkai užganėdindavo lauko dvasias, papylę prie šulinio, palaukėj ar ant daržų miežių ar rugių, kad derlius neiššaltų, būtų gausus“, – sakė ji, pridurdama, kad vėliau kai kuriose vietovėse į šulinį dar būdavo pilamas švęstas vanduo.
Didelis dėmesys taip pat būdavo skiriamas ir ugnies deivei Gabijai. Jai būdavo aukojamas grūdų ir druskos mišinys, kad ugnis gerai degtų, pečius nedūmintų, o taip pat namai būtų apsaugoti nuo gaisrų.
„Taip pat lapkričio 30 d. buvo pjaunamos vyšnių ar berželių šakelės, pamerkiamos į vandenį ir žiūrima, ar lapeliai iki Kalėdų išsiskleis.
Išsiskleidę lapeliai buvo tikras ateinančių metų sėkmės garantas, o ypač toms merginoms, kurios labai norėjo ar ruošėsi ištekėti.
Na, bet dar didesnė sėkmė laukė tų, kurie pamerkę vyšnios šakelę sulaukdavo žiedų“, – teigė pašnekovė.
V. Budraitytė pridūrė, kad anksčiau, jeigu šiuo laiku jau būdavo drėgno sniego, tuomet būdavo lipdomi sniego seniai. Manyta, kad jie saugo namus nuo blogos energijos, dvasių, vagių.
Į rankas šiems sniego seniams būdavo įdedamos šluotos – tai simbolis, nuo senų senovės reiškęs apsaugą.
Šv. Andriejus ir pasninkas
Pasak V. Budraitytės, jau įvedus krikščionybę ši diena tapo šv. Andriejaus diena ir įgavo naują prasmę – simbolizuodavo ne tik žiemos sutiktuves, bet ir pasninko pradžią.
„Tai tikrai puiki tradicija, kuri skirta dvasios ir kūno švarinimui. Visi darbai persikelia į patalpas, todėl buvo mažiau judama, mažiau reikia ir maisto.
Šiais laikais tai ypač aktualu, kai liūto dalį savo laiko praleidžiam prie rašomojo stalo įnikę į kompiuterį“, – atkreipė ji.
Anot pašnekovės, šiuo laiku iš tiesų galima skirti daugiau laiko savo sveikatai ir išsikelti sau pasninko iššūkį.
„Tikiuosi, kad šiais metais pasninkas bus geriausias lietuvių prieškalėdinis atrakcionas. Tūlas lietuvis paklaus: o kodėl aš turėčiau save riboti, tas pasninkas viduramžių sumanymas ir t. t. Atsakau: kad būtumėt sveiki ir laimingi.
Rytiečiai sako, kad sveikas žmogus nori 1000 dalykų, o sergantis tik vieno – sveikatos, o šiais laikais gera sveikata tampa mūsų pačių problema, todėl kviečiu visus pajusti šūkio jėgą – efektyviausias gydymas yra profilaktika“, – atkreipė dėmesį ji.
