2019 metais, kai pirmąjį kartą išgirdo onkologinės ligos diagnozę, Vaida iš pradžių nė nemanė, kad pasireiškiantys simptomai gali būti klastingos ligos pranašai.
„Į pradinius simptomus tikrai nekreipiau dėmesio – kūno niežulys, nuovargis, dažna temperatūra (37,2)“, – savo istoriją pradeda Vaida.
Simptomų priežastis slypėjo kitur
Pasireiškus niežuliui, moteris išbandė viską – purškė namus nuo parazitų, drėkino odą, pirko specialų mulą nuo niežų, keitė patalynę ir skalbiklius. „Tikrai pagalvojau, kad negalime išnaikinti namuose erkučių ar kažko panašaus“, – pridūrė ji.
Nuovargis, kaip pati teigia, nebuvo verčiantis iš kojų, tiesiog pastoviai jautėsi neišsimiegojusi. Temperatūra taip pat nebūdavo labai aukšta, tačiau lengvas gerklės skausmas ir kosulys lydėjo ilgą laiką, bet išgėrus vaistų „pasveikdavo“.
Sunerimti privertė padidėjęs limfmazgis kakle. Vaida pasakoja iš karto pagalvojusi, kad jai – vėžys.
„Nors gydytojų visada privengdavau, šį kartą kreipiausi į šeimos gydytoją. Kraujo tyrimai buvo geri ir mane nusiuntė pas endokrinologę. Ji jau echoskopuodama paklausė, ar nėra kūno niežėjimo.
Kai pasakiau, kad yra, ji parodė dar kelis limfmazgius kakle ir pasakė: „Vaikeli, dabar važiuok pas Santarų hematologus ir sakyk – turiu mažą vaiką, gydykit mane“. Aišku, to nepadariau, nes visada yra svarbesnių reikalų, nei sveikata. Bet visgi pas hematologus užsiregistravau“, – dalijosi pašnekovė.
Pirmojo vizito metu hematologas užčiuopė padidėjusį limfmazgį, kuris sukėlė įtarimų, tad nusiuntė biopsijai. Tyrimo atsakymą, kuriame juodu ant balto buvo parašyta, kad Vaidai – 4 stadijos Hodžkino limfoma, ji atsiėmė iš poste buvusios seselės:
„Net nežinau, kaip apibūdinti jausmą, kai skaitai, kad tau vėžys. Gal kažkas panašaus į ėjimą tamsoje atbulom ir kai žinai, kad tuoj, tuoj kažkur prasmegsi.
Tą dieną neradau, kur ligoninėje buvau pasikabinusi striukę. Vizitas pas hematologą buvo tik po savaitės. Per tą laiką krūva tyrimų ir laiko „pasigooglinti“.
Ligos diagnozę išgirdo dar 2 kartus
Ji džiaugiasi, kad pateko pas nuostabią gydytoją, kuri net žinodama, kad Vaida serga 4 stadijos vėžiu, ją drąsino ir tvirtino, kad ji sulauks savo „ilgai ir laimingai“. Ir nors po gydymo jau galėjo džiaugtis, kad liga atsitraukė, ji vėl smogė su trenksmu.
„Man buvo taikytas gydymas pagal protokolą. Chemoterapija. Tyrimas rodė, kad liga atsitraukė, deja, po poros mėnesių užčiuopiau limfmazgį vėl. Taip pat prasidėjo ir aukšta, nekrentanti temperatūra.
Gavau krūvą antibiotikų, tyrimų, gulėjimo ligoninėje, kol paaiškėjo, kad liga grįžo. 2020 m. man buvo atlikta autologinė kaulų čiulpų transplantacija. Ir prasidėjo mano „ilgai ir laimingai“, – pasakojo vilnietė.
Tačiau „ilgai ir laimingai“ tęsėsi iki praėjusių metų rugsėjo mėnesio, kai ji pastebėjo, kad kaklas nesimetriškas, nors kitų ligai būdingų simptomų nebuvo, kraujo tyrimų atsakymai taip pat buvo geri:
„Džiaugiuosi, kad gydytoja priėmė mane iš karto. Vėl biopsija. Iki paskutinės akimirkos tikėjau, kad čia kažkas kito. Deja.“
Trečiasis gydymo kursas, kurio metu taikytas švitinimas, baigėsi. Tačiau galvoje vis dar sukasi daugybė minčių.
„Jei yra vaistai nuo skausmo, nuo pykinimo, tai nuo minčių vaistų nėra. Jos vargina. Kartais pavyksta eiti iškelta galva. Bet kartais apninka visokie jausmai. Kaip ir suprantu, kad esu gyva, gydymas yra, bet kartu jaučiu ir kažkokį pyktį.
Kai liga atėjo pirmą kartą – na taip, dabar dažnam vėžys. Kai sugrįžo – na, gyvenimas... Bet kai tą pačią diagnozę išgirdau trečią kartą... Nepasiduoti privalau dėl vaiko. Nežinau. Gal iš šono ir atrodo, kad esu stipri. Bet pati žinau, kad tiesiog neturiu pasirinkimo“, – savo patirtimi dalijosi moteris.
Sunkiai ištveriami atjautos žvilgsniai
Išties, kartu su diagnoze, užgriuvo daugybė reikalų – pastovūs vizitai pas gydytojus, tyrimai, vaistai, daugybė negirdėtų sąvokų. Tad susidėlioti viską galvoje į lentynėles yra viena sunkesnių užduočių:
„Niekas neateina ir nepasako, kad dabar bus viskas kitaip, viskas pavyks, viską padarysi. Pats turi sugebėti neišeiti iš proto. Tik atsigulus į ligoninę atėjo psichologė. Kai liga grįžo, esu pati savarankiškai ieškojusi psichologės.
Ligoninės patalpose yra iškabinti plakatai su psichologų numeriais. Manau, kad susirgus neretai tenka būti psichologu ir sau, ir artimiesiems. Kartais ir verkti nėra kaip. Nesinori gąsdinti vaikų. Nesinori apkrauti artimųjų. O kartais dar ir artimuosius reikia įtikinti, kad tikrai nemiršti.“
Vaida sako, kaip gydytojas skiria vaistus nuo skausmo, taip reikia ir žmogaus, kuris padėtų susirikiuoti visus jausmus: „Kai liga grįžo, man pačiai buvo baisu pripažinti, kad ir pykstu, ir džiugu, ir neramu. Toks mišinys. Psichologė padėjo išnarplioti tuos mazgus.“
Pokalbis su artimaisiais, anot pašnekovės, ne visada yra geriausia išeitis. Nesinori nei gąsdinti, nei apkrauti pačių brangiausių žmonių. Vėžio diagnozė vis dar stigmatizuojama ir siejama su mirtimi, o atjauta kartais tik paaštrina visą krūvą jausmų.
„Visgi, sveikas žmogus negali tiek suprasti. Ir dažnu atveju net nereikia. Ir dar sunkiai ištveriami tie „atjautos“ kupini žvilgsniai. Kai žmogus nori tave paguosti, nes jam atrodo, kad pasakyti, kad viskas bus gerai, yra tinkama proga, bet akyse aiškiai matai eglišakius ir baltas kalijas“, – atviravo moteris.
Ragina nedelsti ir tikrintis
Kaip ji pati sako, ji nori parodyti, kad viskas ištveriama, galima ir bijoti, ir verkti, bet viskas įveikiama: „Ne mūsų kaltė, kad liga atėjo ar grįžo. Mes visi herojai. Tik kartais būtina, kad kažkas pataisytų karūną.“
Ji pastebi, kad be galo svarbus ir gydytojų požiūris. „Nežinau, ar daug medikų sutiktų skirti išsamius tyrimus, jei tau niežti ar tu pavargęs. Gal dėl to dauguma laukia „iki paskutinio“, – svarsto pašnekovė.
Triskart išgirdusi vėžio diagnozę, Vaida šiandien ragina visus rūpintis savo sveikata, atkreipti dėmesį net į, rodos, nekaltus simptomus.
„Nėra normalu nuolat būti pavargusiu. Nėra normalu kasytis tiek, kad neužmiegi. Niekas už mus nenueis ir nepadarys.
Baisiausia yra laukti. Vizito, gydymo, išvadų. Laukti visada baisu. Kai jau turi faktą, tada būna lengviau. Bet reikia. Jei ne dėl savęs, tai dėl šalia esančių“, – svarbią žinią visiems siunčia Vaida.
