Apie sergamumą kraujagyslių ligomis, apie kraujagyslių susiaurėjimą ir išsiplėtimą bei šių būklių simptomus kalbėjo Santaros klinikų gydytojas kraujagyslių chirurgas dr. Arminas Skrebūnas.
Pasak gydytojo, padidėjusį sergamumą kraujagyslių ligomis lemia senėjanti mūsų visuomenė: vidutinė gyvenimo trukmė ilgėja, medicinos paslaugų prieinamumas taip pat lengvesnis, dėl to yra dažniau nustatomos šios ligos.
Medicinai vis tobulėjant, o ligas nustatant anksčiau, gydytojai gali padėti didesniam skaičiui žmonių, vis vyresniems pacientams.
„Visuomenė geriausiai žino venų ligas, nes žiniasklaidoje daugiausia apie tai kalbama. Apie venų išsiplėtimą. Tai yra didelė ligų grupė, tačiau tik viena. Žymiai rimtesnis susirgimas gali grėsti, jei yra nustatoma periferinė arterijų liga, kraujagyslių užakimas. Taip pat yra ir aortų aneurizmos. Tai 3 pagrindinės ligų grupės“, – aiškina dr. A. Skrebūnas.
Kraujagyslių susiaurėjimas
Gydytojas pasakojo, jog pagrindinis kraujagyslių kimšimosi rizikos veiksnys yra aterosklerozė arba, liaudiškai sakant, kraujagyslių kalkėjimas. Aterosklerozės pagrindiniai rizikos veiksniai yra:
-padidėjęs cholesterolis,
-genetika, aukštas kraujo spaudimas,
-stresas,
„Susiduriant su periferine arterijų liga, jei leistume ligai tekėti ir jos negydytume, apkalkėjimai ir susiaurėjimai gali nesukelti jokių simptomų.
Kartais yra jaučiamas skausmas vaikštant. Kuo šis skausmas yra ypatingas? Jį išprovokuoja fizinis krūvis einant.
Jei yra užakusios kojų arterijos, einant ir duodant krūvį raumenims, reikia daugiau deguonies, kad pritekėtų daugiau kraujo, tačiau kai pagrindinė arterija yra užsikimšusi, to kraujo fizinio aktyvumo metu neužtenka, dėl to atsiranda skausmas, kuris pastovėjus, pailsėjus praeina“, – apie pirmuosius simptomus kalbėjo gydytojas.
Jei ligos negydome, ji progresuoja ir tuomet ateina kitas etapas, kai skausmas atsiranda ramybės būsenoje, kai kraujo nebeužtenka net neužsiimant fizine veikla. O paskutinis etapas būna tada, kai atsiranda žaizdos, gangrena, dėl kraujotakos nepakankamumo ir padeda mirti audiniai.
Kilus gangrenai žmogui gali prasidėti infekcija, kuri gali sąlygoti sepsį ir žmogus rizikuoja netekti galūnės.
Koks yra kraujagyslių užkalkėjimo gydymas?
Periferinė arterijų liga yra gydoma rizikos veiksnių modifikavimu. „Reikėtų mesti rūkyti, mažinti cholesterolio kiekį, jei neišeina niekaip kitaip, tuomet vartoti cholesterolį mažinančius vaistus. Vartoti aspiriną, jis yra bendrai mažinantis širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Taip pat reikia vaikščioti, mankštintis, tačiau neiti per skausmą. Labai geras vaistas yra šuo, kurį galima vedžioti, nes jis priverčia išeiti. Labai pažengusiems pacientams rizikos veiksnių mažinimas nebepadės. Jiems jau reikia operacijos, kuri atliekama priklausomai nuo ligos išplitimo“, – apie gydymą pasakojo gydytojas.
Kraujagyslių išsiplėtimas
Dr. A. Skrebūnas papasakojo ir apie kraujagyslių išsiplėtimo riziką, o tiksliau apie pilvo aortos aneurizmą. Aorta siekia 2 centimetrus diametro, o kai ji pasiekia 3 centimetrus, tuomet jau yra aortos išsiplėtimas, arba kitaip – aneurizma.
Kai aneurizma moterims pasiekia 5 centimetrus, o vyrams 5,5 centimetro, tokia aneurizma jau reikalauja gydymo.
Pasak gydytojo, aneurizmos didėdamos nesukelia jokių simptomų, o jas aptikti galima echoskopijos tyrimo metodu, tačiau jauniems žmonėms, iki 65 metų tai yra ypatingai reta liga. Tai – vyresnio amžiaus žmonių liga. Jaunesniems žmonėms jos gali formuotis dėl genetinių poveikių.
„Aortos aneurizmos plyšimas yra labai pavojingas. Dažniausiai pacientai nieko nejaučia ir pirmasis simptomas, kurį jie pajaučia, kai įvyksta plyšimas yra didžiulis skausmas, Neretai žmonės netenka sąmonės.
Plyšus stambiausiai kraujagyslei išsilieja daug kraujo. Net jei pacientas spėja atvykti į gydymo įstaigą , plyšus pilvinės aortos aneurizmai išgyvenamumas yra mažas. Miršta iki 50–60 proc. pacientų“, – įspėja specialistas.
Taigi, ką daryti, kad išvengtume tokio scenarijaus? Jei aortų aneurizmos yra padidėjusios, pacientams rekomenduojama sumažinti rizikos veiksnius, kurie skatina aneurizmą didėti ir augti. Vaistų, kurie sustabdytų aneurizmos plitimą dar nėra.
Pagrindiniai rizikos veiksniai yra:
-rūkymas: moksliškai įrodyta, kad metus rūkyti aneurizmos auga lėčiau;
-aukštas kraujo spaudimas: jis skatina greitesnį plitimą, todėl būtina mažinti arterinį kraujo spaudimą;
-didelis fizinis krūvis: nustačius aortos aneurizmą reikėtų apriboti fizinę veiklą, tačiau jokiu būdu nereikia atsigulti į lovą.
