24-erių Robertas išvyko į Švediją su tikslu užsidirbti vestuvėms ir pragyvenimui, nes Lietuvoje darbo pagal specialybę gauti nepavyko. Tačiau išsvajotos vestuvės taip ir neįvyko. Vyras kartu kitais dviem kolegomis sudegė vagonėlyje, kuriame gyveno.
Sąlygos – netinkamos gyventi
Apie sūnaus žūtį jo mama Sonata Radavičienė sužinojo iš savo jaunesnio sūnaus, kuris apie tai išgirdo iš Roberto draugės, o ji – dar iš kitų žmonių.
Nors Robertą ir su juo kartu užsidirbti vykusius vyrus įdarbinti padėjo lietuvių kompanija, tačiau, pasak Sonatos, jie po įvykusios nelaimės net nebandė susisiekti su artimaisiais.
„Apie jų žūtį nepranešė ir netgi neįstengė pareikšti užuojautos ar kažkaip kitaip padėti, kad nors padoriai viskas būtų ištirta. Net nepasidomėjo kokiu būdu ir ar turime lėšų atlikti kremavimo paslaugas ir parsigabenti tai kas liko iš mūsų vaikų. Ašaros rieda upeliais vėl prisiminus visą šį košmarą“, – naujienų portalui tv3.lt pasakoja vaikino mama.
Moteris pasakoja, kad vyrai gyveno darbo vietos, kompanijos „Gabioner Sweden“ teritorijoje stovėjusiame vagonėlyje. Pasak jos, sąlygos nebuvo skirtos gyvenimui – jame nebuvo nei vandens, nei tualeto, o elektros instaliacija buvo pažeista.
„Jie iš karjero krovė akmenis į metalinius rėmus, kuriuos patys ir surinkinėdavo, ir trombuodavo su sunkiasvoriu automobiliu panašiu į ekskavatorių. Mano sūnus glaudžiai bendradarbiavo su švedų įmonės savininku, užsakydavo įvairias prekes, apskaičiuodavo reikiamus kiekius, paskui važiuodavo jų paimti.
Dėl gyvenimo sąlygų ne kartą buvo reikštos pretenzijos įmonei, o jie tik maitino vaikus pažadais, sakė, kad jau greit suras, kur galės gyventi“, – pasakoja Sonata.
Tėvai rado besimėtančias vaikų kūno dalis
Teritorija, kurioje dirbo ir gyveno lietuviai, buvo atokiau nuo Upsala miestelio ir kelių kilometrų spinduliu buvo apjuosta aukšta metaline tvora – ten pat buvo vykdoma ir akmenų kasyba, kur buvo vykdomi sprogdinimai ir akmenų skaldymai.
„Mes kelis kartus buvome nuvykę į gaisravietę, kur visus kartus patyriau neapsakomą šoką dėl Švedijos pareigūnų savo darbo neatlikimo surenkant visus įkalčius galinčius turėti reikšmės laikui ir aplinkybėms nustatyti. Be viso to, jie net mūsų vaikų sudegusių kūnų likučių nesurinko!
Vyras rado apdegusią pėdą su kojine, kitą dieną rado klubo dalį su kelnėmis, toje vietoje, kur buvo virtuvė, nors likęs gyvas sakė, kad visi miegojo. Mirusiųjų laikrodžiai buvo sustoję ties 4:30 val. ir 5:30 val. ryto. Mums leido nuvykti į gaisravietę, nes kitą dieną jie norėjo užlyginti gaisravietę, nes neva policija visus tyrimus atliko ir jų darbas jau buvo baigtas“, – sako žuvusiu vaikino mama.
Laimei, vienam iš keturių užsidirbti vykusių vyrų pavyko išsigelbėti. Tačiau su juo ryšio nepalaiko nei Sonata, nei kitų žuvusiųjų artimieji, dėl paties vyro noro.
„Likęs gyvas vyras pasakojo visiškai nerealią istoriją – neva atidarė duris ir plūstelėjo ugnis, bet nei vienas plaukas nenusvilęs. Taip pat vyras kalbėjo su ugniagesiais – nuo durų rankenos jam turėjo būti apdegę delnai, bet nebuvo. Jis pasakojo, kad išlindo per langą, nors ten stovi dviaukštė lova. Paklausė vyras, ko jis laukė nuo 1:30 val., kai prasidėjo gaisras iki beveik 10:00 val. ryto. Jis atsakė, kad laukė, kol sudegs“, – pasakoja Sonata.
Gaisro priežastis liks paslaptyje
Moteris sako, kad jų šeimas iki šiol kankina nežinia ir norėtų išgirsta viską, ką žino likęs gyvas vyras, tačiau jis nenorėjo bendrauti su nukentėjusiomis šeimomis.
„Daug neatsakytų klausimų, kurie kankins ir lydės mus visą likusį gyvenimą. Labai glaudžiai bendrauju su sūnaus draugo Ramūno mama – kartu ir varstome visų įstaigų ir teismų duris“, – sako ji.
Oficialios versijos, dėl ko kilo lietuvius pražudęs gaisras, nėra. Tyrėjai laikosi versijos, kad nėra iš ko tirti ir priežasties nustatyti neįmanoma.
„Nors pareigūnams vyras ir pasakojo, ką likęs gyvas darbininkas kalbėjo, bet jie kitą dieną jam pasakė, kad gali vykti namo. Toks vaizdas, kad pareigūnai norėjo viską kuo greičiau užbaigti. Iki šiol dar vyksta teismai, nors sprendimas jau buvo priimtas už akių, nes švedų įmonė visus tuos metus ignoravo visą teismo procesą ir nedalyvavo, nors visus pranešimus gavo taip kaip reikalauja Europos Sąjungos teismų sistema.
Tik po jiems nepatikusio sprendimo švedų kompanija praleidus terminą apskundė sprendimą. Bet teismas sprendimo nekeitė, nes kompanija nepateikė jokių dokumentų, kurie galėtų pakeisti bylos nagrinėjimo esmę ar svarių įrodymų dėl nedalyvavimo teismo procese. Tada jie apskundė sprendimą apygardos teismui, kur teisėja be jokio pagrindo tenkino jų skundą ir grąžino bylą į apylinkės teismą nagrinėjimui iš esmės“, – pasakoja Sonata.
Nesibaigiantys teismai
Šį teismo sprendimą jie apskundė kasacine tvarka aukščiausiajam teismui, kurio jis netenkino, nes neva trūko pagrindo, nors, pasak Sonatos, skunde buvo aiškiai išdėstyti visi įstatymo straipsniai, kuriuos pažeidė apygardos teismo teisėja.
„Taip atrodo, kad tie keturi metai košmaro vėl kartosis ir paprasčiausiai viskas taip ir užsibaigs, nes kompanijos advokatas iš Vilniaus ir yra tikrai įtakingas asmuo savo srityje, nors ir įstatymų visiškai nepagrįsti argumentai skamba kiekviename skunde.
Mus visiškai pribloškė mūsų Lietuvos teisinė sistema, nors labai norėjosi tikėti, kad nors čia Lietuvoje bus viskas pagal teisybę, nes iš Švedijos visų instancijų patyrėme visišką ignoravimą mūsų atveju, nes jiems kažkokie lietuviai čigonai, bomžai sudegė ir kam tą tirti, tegul nešdinasi tik greičiau ir byla baigta“, – sako moteris.
Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su „Gabioner Sweden“ atstovaujančiu advokatu Linu Sesicku, tačiau jis komentuoti situacijos negalėjo, nes „nėra gavęs atstovaujamos įmonės instrukcijų“ šiuo klausimu.
