• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vakar dienos pavakarę Anykščiuose padangė nusidažė visomis įmanomomis spalvomis. Tamsūs debesys, pranašaujantys lietų buvo nugesinti svajingų saulėlydžio šviesų. Vaizdelis, kuriuo „Orų entuziastų“ grupėje pasidalino kadrą užfiksavęs Vladas Banys, sulaukė daugybės reakcijų.

Vakar dienos pavakarę Anykščiuose padangė nusidažė visomis įmanomomis spalvomis. Tamsūs debesys, pranašaujantys lietų buvo nugesinti svajingų saulėlydžio šviesų. Vaizdelis, kuriuo „Orų entuziastų“ grupėje pasidalino kadrą užfiksavęs Vladas Banys, sulaukė daugybės reakcijų.

REKLAMA

Štai taip vakar vakare Anykščiuose „nusitapė“ dangus. Vladas sako, kad tokį vaizdelį virš geležinkelio jam pavyko įamžinti 21:30 val.

„Na ir vaizdelį pagavot, kaip iš fantastinio filmo“, – neatsistebėjo viena moteris.

„Kažkoks siurrealizmas“, – sakė kita.

„Nuostabu“, – neatsistebėjo daugelis.

Dar viena moteris pridūrė: „Na ir grožis, geležinkelis danguje, kelias pas Dievą...“

Vlado nuotrauka orų entuziastus jungiančioje grupėje sulaukė kiek daugiau nei 800 paspaudimų „patinka“.

Orų prognozė

Klimatologas, Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas Gintautas Stankūnavičius pasidalijo orų apžvalga ir ilgalaike prognoze likusiai vasarai. Nors liepa laikoma lietingu mėnesiu, nuo pat pavasario prasidėjusios sausringos sąlygos išliks.

REKLAMA
REKLAMA

„Vidurvasaris. Paprastai liepa Rytų Europoje (išskyrus jūrų pakrančių zonas) pats lietingiausias mėnuo per metus, tačiau iki šiol vyravę epizodiniai ir lokalūs lietūs sausringumo sąlygas Lietuvoje sumažino labai nežymiai. Ypač sausa spygliuočių ir kai kuriuose mišriuose miškuose. Mūsų šiaurinėse kaimynėse (Latvijoje ir Estijoje) spygliuočių miškų plotas gerokai didesnis, todėl ir miškų gaisrų pavojaus lygis aukštesnis. 

REKLAMA

Nepaisant daug žadančių prognozių šį savaitgalį ir ateinančios savaitės pradžioje visame Baltijos regione išliks didelis gaisrų pavojus, o didžiausias bus Latvijoje ir Pietryčių Estijoje. Europos mastu (be Viduržemio jūros regiono) stipriausia sausra fiksuojama pietinėje Vokietijos ir vakarinėje Čekijos dalyje – ten mažai lijo, o pastarosiomis dienomis prasidėjo kaitra (+30 – +35 °C), kuri labai pagreitina sausros vystymąsi.

REKLAMA
REKLAMA

Per kitą savaitę šios sausringos sąlygos minėtuose regionuose išliks, bet dar išsiplės į šiaurinę Prancūziją ir šiaurinę Balkanų pusiasalio dalį“, – feisbuke rašo klimatologas.

G. Stankūnavičius praneša ir apie cikloną, dėl kurio orai keisis, o ir karščiai neužsibus.

„Lyginant su birželio pabaiga virš Europos oro srautų greitis padidėjo ir atmosferos cirkuliacija tapo intensyvesnė, tačiau vyraujantis vakarų–rytų krypties srautas vis dar lieka suskaidytas, o slėgio jūros lygyje laukas – be didelių gradientų. Nepaisant tokių nepalankių jūrinėms oro masėms slinkti į rytus sąlygų, gilūs (šiam metų laikui) ciklonai iš Atlanto keliauja per Britų salas link šiaurinės Skandinavijos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Taigi ir pagrindinės gausių kritulių bei stipresnio vėjo zonos bus ištįsę išilgai jų trajektorijų. Vienas tokių gilių ciklonų jau [penktadienį] pasieks Airiją, dar pagilės (iki 984 hPa centre) ir po truputį slinks į šiaurės rytus. Stipriausi vėjo gūsiai (22–27 m/s) rytoj „persimes“ iš vakarinės Airijos į Pietų Angliją ir, sekmadienio naktį, į Šiaurės jūrą.

REKLAMA

Tokie gilūs, lėtai slenkantys ciklonai paprastai atneša ne tik smarkų vėją, bet veikia kaip savotiškas oro masių siurblys greitai perkeliantis oro mases iš vieno regiono į kitą. Taigi, labai šiltas ir daug vandens garų turintis oras, šiandien–rytoj būsiantis virš Pietvakarių Europos, sekmadienį bus nuneštas į Baltijos jūros regioną.

Kadangi ši tropinės kilmės oro masė tampriai susijusi su jau minėtu ciklonu, ilgai viename rajone ji neužsibus: pirmadienio pirmoje pusėje šis ciklonas jau bus virš pietinės Barenco jūros dalies, o šaltasis atmosferos frontas tropinės kilmės oro masę nustums toliau į rytus ir užleis vietą poliarinėms oro masėms.

REKLAMA

Labiausiai oro temperatūra sekmadienį turėtų pakilti pietinėje ir pietvakarinėje Lietuvos dalyje (iki +26 – +31 °C), o mažiausiai – šiaurės vakarinėje. Nuo pirmadienio orai vės, stiprės vakarų, pietvakarių krypties vėjas, didės debesuotumas ir beveik kasdieną prognozuojamas trumpalaikis lietus. Toks numatomas orų režimas bent trumpam Lietuvoje sumažins miškų gaisringumą“, – komentuoja G. Stankūnavičius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasakė, kokia bus likusi vasara

„Žemiausia oro temperatūra dieną, stipriausias vėjas (iki 13–17 m/s gūsiuose) ir aišku didžiausios bangos prognozuojamos kitos savaitės antradienį–trečiadienį pajūrio regione. Kitur vėjas turės labiau išreikštą paros kaitą: silpnas naktį ir sustiprėjantis dieną, ypač praeinant konvekcinių debesų sankaupoms. Kadangi vėl vyraus lokalaus masto liūtys, didžiausio kritulių kiekio regioną per kitą savaitę numatyti sunku, bet, greičiausiai, tai bus vakarinė ir pietvakarinė Lietuvos dalys.

REKLAMA

Naktys vėl taps vėsios – +8 – +13 °C, pajūryje ir kai kuriuose rajonuose – +13 – +17 °C. Dienomis taip pat bus nekaršta – +18 – +23 °C, pajūryje – +15 – +20 °C.

Dar kitą savaitę (nuo liepos 24 d.) didesnių orų permainų nenumatoma – rytinėje Baltijos regiono dalyje vyraus vėsios jūrinės poliarinės oro masės su trumpalaikiais lietumis.

REKLAMA

Priešingai, Viduržemio jūros regione prognozuojami tipiški šiam metų sezonui orai – sausa, saulėta ir karšta (nuo +34 iki +42 °C). Ir tai galios visam regionui nuo pietinės Portugalijos vakaruose iki Kipro rytuose. Kiek didesnė kritulių tikimybė prognozuojama Bulgarijoje, šiaurinėse Portugalijos, Ispanijos ir Italijos dalyse bei Kroatijoje.

Ilgalaikių orų prognozių duomenimis rugpjūčio mėnesio pirma pusė Lietuvoje bus vidutiniškai bent laipsniu šiltesnė už liepos antrą pusę, tačiau kritulių prognozuojama apie normą“, – prognozuoja klimatologas.

Koks grožis. Kažkas nenusakomo.
Tamsos ir šviesos kova. Bet šviesos grožis stipresnis, jis švyti nepaprasto grožio spalvomis.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų