„Sveiki, plinta sukčiavimo būdas, kur nuo žmonių nuskaičiuojami pinigai ir nieko padaryt negali“, – naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ rašė susirūpinęs vyras.
Pasak jo, telefone iššoka nuoroda, kurią spustelėjus automatiškai išsiunčiama žinutė su paslaugos užsakymu trumpuoju numeriu 1337. Tada nuo ryšio operatoriaus nuskaičiuojama suma, siekianti iki dešimties eurų.
Vyro teigimu, tinklo operatoriai negali nieko padaryti – kratosi atsakomybės, numerio neblokuoja.
Apie šią aferą interneto svetainėje kienonumeris.lt praneša ir kiti nuo apgavystės nukentėję vartotojai.
Vieniems šis numeris iššoko internete, užsakant dokumentus ar tiesiog naršant, kaip reklama. Kitiems – bandant nuskaityti QR kodus, po pokalbių su konsultantais ar siunčiantis mobiliąsias programėles, net ir valstybinių institucijų.
Visi vartotojai pastebi tą patį – kažką darant internete ir paspaudus ant reklamos, ar siunčiantis mobiliąsias programėles automatiškai siunčiamos žinutės trumpuoju numeriu 1337 ir taip „užsakomas pramoginis turinys“.
Remiantis kitų pasidalinta informacija, tokios prenumeratos kaina per mėnesį varijuoja nuo 7 iki 10 eurų, ši suma sąskaitose atsiranda periodiškai, tai yra kas mėnesį. Pranešama ir apie atvejus, kai kelis mėnesius iš eilės nuskaitoma 7 eurų suma, ir vėliau ji šokteli iki 10 eurų.
Ką mano mobiliojo ryšio operatoriai?
Naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ apie šią skaitytojų aprašomą apgavystę pasiteiravo didžiausių mobiliųjų tinklų operatorių.
„Numeris 1337 išnuomotas Estijos bendrovei „MobiGW OU“, kuri juo teikia labai daug įvairių apmokamų paslaugų – pavyzdžiui, būtent šiuo numeriu vyko balsavimas už Eurovizijos kandidatus“, – ar šis numeris žinomas tinklo operatoriams atsakė „Tele2“ viešųjų ryšių vadovė Asta Buitkutė.
„Bendrovė įpareigota laikytis „Tele2“ nurodytų reikalavimų, užtikrinančių tinkamą vartotojų informavimą ir apsaugą. Bendrovei reikalavimus pažeidus, „Tele2″ taiko sankcijas, įskaitant taisykles pažeidžiančių paslaugų apribojimą“, – komentavo ji.
Pasak A. Buitkutės, tokia sankcija šiai bendrovei jau pritaikyta – apribota galimybė „Tele2“ vartotojams teikti prenumeratorių paslaugas.
„Visada rekomenduojame klientams kuo atidžiau elgtis internete – nespausti iššokančių reklamų, neaiškių nuorodų, internetu siūlomose pramogose nepateikti prašomų sutikimų, nesuvesti telefono numerio ar kitos jautrios informacijos, ypač jei nėra aišku, kam tie duomenys skirti ir kaip jie bus naudojami“, – informacija dalijosi „Tele2“ viešųjų ryšių vadovė A. Buitkutė.
Jos teigimu, bendrovė konsultuoja visus dėl užsakytų paslaugų, jų apmokestinimo ir teikimo atsisakymo galimybių į aptarnavimo centrą pasikreipusius klientus.
„Tokia praktika pasiteisino – šiuo metu sulaukiame tik pavienių skundų dėl šiuo numeriu teikiamų paslaugų ir itin greitai juos išsprendžiame klientų naudai“, – naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ komentavo ji.
Tuo tarpu „Bitės“ Korporatyvinės komunikacijos ir korporatyvinių reikalų vadovas Jaunius Špakauskas naujienų portalą „Kas vyksta Kaune“ informavo nežinantis apie panašią situaciją ar problemas dėl trumpojo numerio 1337.
„Mūsų žiniomis, tai legaliai veikianti įvairaus pramoginio turinio paslauga. Iš viešai prieinamų šaltinių žinome – mėgstama ir populiari tarp visų ryšio operatorių klientų“, – naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ komentavo „Bitės“ tinklo atstovas.
Portalo redakcija tais pačiais klausimais kreipėsi ir į kitą mobiliųjų tinklų operatorių – „Telia“ – tačiau atsakymo kol kas nesulaukė. Gavę „Telia“ atsakymą publikaciją papildysime.
Paaiškino, kaip veikia schema
Iš pirmo žvilgsnio, bendrovė „MobiGW OU“ nekelia didelių įtarimų. Bendrovės interneto puslapyje rasime, jog ji teikia paslaugas puikiai žinomiems klientams – siuntų pristatymo įmonei „DPD“, TV3 televizijai, netgi Eurovizijos dainų konkursui (ką portalui pateiktuose atsakymuose nurodė mobiliojo ryšio operatorė „Tele2“).
Estijos registrų centro duomenimis, bendrovė buvo įregistruota 2013 m., nuo tada ir vykdo veiklą. Nors šios bendrovės akcinis kapitalas siekia vos 2,5 tūkst. eurų ir bendrovė turi vos 4 darbuotojus, prognozuojama apyvarta 2024 metams siekia beveik 2,5 mln. eurų.
Tad kas gi čia vyksta?
IT ir kibernetikos ekspertas Marius Pereščius pasakoja, jog ši įmonė veikia kaip tarpininkas, leidžiantis daugybei skirtingų klientų naudotis trumpuoju telefonu numeriu 1337.
„Yra paslaugų tiekėjas, kuris turi SMS ar WAP trumpų numerių nuomos paslaugą. Tokių paslaugų jie („MobiGW OU“, – aut. pastaba) turi daug – pavyzdžiui 50 ar 100, kurias ant šito numerio kabina“, – naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ teigė ekspertas.
Anot M. Pereščiaus, kokia konkrečiai paslauga buvo užsakyta, įmanoma sužinoti tik paklausus pačios estų bendrovės, ką portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalistai ir padarė.
Tuomet bendrovės klausėme, kokias gi paslaugas teikia bendrovė, kaip gi galėjo nutikti skaitytojo aprašyta situacija, kai vos paspaudus ant reklaminio banerio užsakoma mokama paslauga. Taip pat teiravomės, kaip gi be vartotojo sutikimo paslaugą užsisakęs klientas galėtų jos atsisakyti.
Tačiau praėjus daugiau nei savaitei laiko, atsakymo taip ir nepavyko sulaukti. Jei bendrovė pateiks atsakymą – papildysime.
Visgi tai paaiškina tik dalį istorijos, mat paslauga buvo užsakyta vos paspaudus reklaminį banerį, o ne skaitytojui pačiam išsiuntus žinutę. Pasak M. Pereščiaus, reklaminiai baneriai ar vadinamieji popups yra suprogramuojami taip, jog telefonas gauna instrukciją suformuoti ir išsiųsti žinutę.
„Paprastai būna taip, kad mobilaus telefono interneto naršyklėse yra neišjungti taip vadinami popup‘ai. Sukčiai padaro taip, kad atidarius tokį langą yra suformuojama žinutė, kurios formatas yra toks, kad yra siunčiama SMS žinutė. Pradžioje identifikuojama, kas tai per telefonas, koks modelis, o paskui suformuojama pati žinutė. Ir iš tavo telefono išeina žinutė užsakyti paslaugą. Techniškai, paspaudus paslaugų tiekėją (šiuo atveju „MobiGW OU“, – aut. pastaba) jie paslaugų partnerį išjungs“, – pasakojo M. Pereščius.
„Bet tai nereikš, kad ta paslauga dings – paslaugų partneris gali nueiti pas kitą tiekėją“, – pridūrė ekspertas.
Pasak pašnekovo, tokia praktika gali būti laikoma sukčiavimu.
„Man tai čia panašu į sukčiavimą. Panašiai, kaip anksčiau buvo užsakinėjamos seksualinio turinio SMS žinutės“, – vertino M. Pereščius.
Mobiliojo ryšio operatoriai buvo įspėti
Nepaisant miglotų portalui pateiktų mobiliojo ryšio operatorių pateiktų atsakymų, trumpasis numeris 1337 ir jį išsinuomojusi bendrovė „MobiGW OU“ yra puikiai žinoma Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (VVTAT).
VVTAT Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Dalia Malinauskienė portalui nurodė, jog VVTAT jau anksčiau rekomendavo mobiliojo ryšio operatorius nebendradarbiauti su numerį išsinuomojusia bendrove. Visgi pastaraisiais metais VVTAT dėl šios bendrovės veiklos nesusilaukė daug skundų.
„Minima bendrovė Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (VVTAT) buvo žinoma dar prieš kelis metus, tačiau pastaruosius dvejus metus vartotojų skundų dėl šios bendrovės negauta, keleto sulaukta tik pastarąjį mėnesį. Iš ankstesnės praktikos, dėl šios bendrovės veiklos ir vartotojų skundų buvo informuoti ryšio operatoriai rekomenduojant su šia bendrove nebendradarbiauti. Daugelis skundus pateikusių vartotojų atgavo sumokėtus pinigus“, – nurodė D. Malinauskienė.
Pranešimų dėl šios bendrovės vykdomos veiklos negauna ir Lietuvos policija.
„Turimais duomenimis, 2024 m. pranešimų, susijusių su minėta įmone, negauta“, – atsakė Lietuvos policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis.
VVTAT atstovė nurodo, jog mobiliojo ryšio operatoriai žinodami, jog pardavėjo veiksmai gali klaidinti ar apgauti vartotojus, privalo imtis veiksmų. O jei operatorius veiksmų nesiima, jis gali tapti vartotojų apgaudinėjimo bendrininku.
„Ryšio operatoriai, kaip atsakingi komercinės veiklos subjektai, turėtų imtis priemonių stabdant nesąžiningų bendrovių veiklą, pavyzdžiui, blokuoti žinutes, nebendradarbiauti. VVTAT vertinimu, su nesąžiningu pardavėju bendraujantis ryšio operatorius gali tapti vartotojų apgaudinėjimo bendrininku, o žinodamas, arba turėdamas žinoti, jog tokio pardavėjo veiksmai klaidina ar gali klaidinti ir apgauti vartotojus ir jokių veiksmų nesiimdamas, ryšio operatorius taip pat gali būti laikomas atsakingu ir užsitraukti įstatymuose numatytą baudą“, – teigė VVTAT atstovė.
Nors VVTAT nurodo, kad klientams užsisakius „pramoginio turinio“ paslaugą pavyko susigražinti pinigus, visgi, tai nėra taip paprasta. Mat bendrovė „MobiGW OU“ veiklą vydo Estijoje. Tad ginčą tarp vartotojo ir paslaugos tiekėjo spręstų Europos vartotojų centras.
„Jeigu vartotojas mano, kad buvo pažeistos jo teisės, jis turėtų kreiptis į paslaugos teikėją ir pateikti savo reikalavimą (pavyzdžiui, grąžinti sumokėtus pinigus). Jeigu nepavyktų išspręsti problemos su paslaugos teikėju, vartotojas turi teisę kreiptis į VVTAT dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka. Konkrečiai šiuo atveju, bendrovė MobiOU GW yra registruota Estijoje. Todėl ginčą vartotojui padėtų išspręsti VVTAT padalinys – Europos vartotojų centras (www.ecc.lt ). Šis centras padeda vartotojui išspręsti ginčą, kai pardavėjas ar paslaugos teikėjas yra registruotas kitoje ES valstybėje narėje, Norvegijoje ar Islandijoje“, – paaiškina D. Malinauskienė.
Sukčiai atakuoja ir socialiniuose tinkluose
Su naujienų portalu „Kas vyksta Kaune“ susisiekė ir moteris, sukčių „ataką“ patyrusi socialiniame tinkle „Facebook“.
„Man parašė „mano draugė“, kurios nepažįstu. Įtariu, kad jos „Facebook“ profilis nulaužtas“, – informacija dalijosi skaitytoja.
Moters teigimu, ji prašė atsiųsti savo telefono numerį ir persiųsti gautą kodą.
„Tai ryškiai panašioje schemoje norėjo užregistruoti mano tel. numerį“, – spėliojo moteris.
Tiesa, ant šio apgavikų „kabliuko“ informacija pasidalijusi moteris neužkibo, tačiau perspėja kitus.
Kita kaunietė atskleidė, jog taip pat turėjo panašią patirtį socialiniame tinkle „Facebook“, tačiau tada apgavikai neprašė telefono numerio, jiems reikėjo socialinio tinklo paskyros.
„Gavau pažįstamos žinutę „Messenger“ programėlėje. Joje, kaip aš galvojau, pažįstama moteris rašė, kad nori pasikeisti savo „Facebook“ slaptažodį, tačiau niekaip negauna patvirtinimo kodo. Ji taip pat rašė, jog yra draugo pagalbos funkcija, tad prašė nurodyti mane, galbūt man atsiųs tą kodą“, – situaciją naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ pasakojo mergina.
Ji pasidalijo, jog pažįstamai atsakė teigiamai.
„Ir tada ji man parašė, kad mane nurodė, ir kad laiškas su nuoroda išsiųstas į kažkokį elektroninį paštą, tikriausiai tą, kuris pridėtas prie „Facebook“. Atrašiau, kad pasižiūrėsiu, nes to pašto nenaudojau jau labai ilgą laiką“, – toliau pasakojo kaunietė.
Atsidariusi paštą jame mergina pamatė oficialų „Facebook“ laišką su slaptažodžio keitimui reikalingu kodu.
„Aš tik atidariau laišką, nusiunčiau kodo nuotrauką savo pažįstamai, ji atrašė, jog bando, bet dar turi atsiųsti kokį tai patvirtinimą, ar į paštą, ar į telefoną, o gal ir į patį socialinį tinklą, nes mane nurodė kaip kontaktą“, – pasakojo apgaulę patyrusi mergina.
Ji teigia neatsimenanti, kur vis dėlto buvo atsiųstas antras patvirtinimas, nes tai buvo prieš maždaug metus, bet tikriausiai į patį „Facebook“. „Gavau žinutę, kurioje moteris man rašė „Ačiukas, pavyko“ ir „pasikeičiau, gavosi“, – savo istorija dalijosi kaunietė.
„Ir kai siunčiau kodą, per neapdairumą nepastebėjau, jog keičiamas mano paskyros slaptažodis, o ne tos, kuri man rašė. Galvoje buvo buvo mintis, kažkokie saugikliai veikė, kad kažkas ne taip, bet suveikė per vėlai“, – apmaudą liejo su „Kas vyksta Kaune“ savo situacija pasidalijusi mergina.
Kaunietė pasakojo, jog dar niekada nesijautė tokia kvaila, mat niekad nespaudžia ant jokių nuorodų, ir su tokia situacija susidūrė pirmą kartą.
„Aš nebūčiau pagalvojusi, kad tai sukčiai. Rašė iš buvusios kaimynės, su kuria esame bendravusios žinutėmis, paskyros. Visi susirašinėjimai buvo. Drauguose turėjau dvi jos paskyras, nežinojau, kad šita buvo pavogta ir nenaudojama“, – apgailestavo ji.
Laimei, ši situacija buvo žaibiškai išspręsta. Susivokusi, kas vyksta, kaunietė „Meta“ nustatymuose pasižiūrėjo, kas ir kur prisijungę prie jos paskyros.
„Atsidariau nustatymus, ir matau, kad be manęs dar kažkas iš Klaipėdos prisijungę“, – pasakojo pasibaisėjusi mergina.
Pasak kaunietės, už tai, kad šią situaciją išspręsti pavyko vos per kelias minutes, dėkoti galima ir „Meta“ nustatymams.
„Jie turi funkciją, kuri leidžia atjungti nuo visų įrenginių. Tai pirmiausia aš pakeičiau savo elektroninį paštą į naują, tada pakeičiau slaptažodį, nuo visur atjungiau ir prisijungiau iš naujo. Tai padėjo, daugiau be manęs prie mano paskyros niekas neprisijungė“, – pasakojo ji.
Nuo sukčių nukenčia vis daugiau žmonių
„Kas vyksta Kaune“ primena, jog per pastaruosius metus fiksuota nemažai įvairių sukčiavimo atvejų bei schemų.
Veikia tiek telefoniniai sukčiai, pristatantys „Sodros“ ar kitų institucijų darbuotojais, siunčiamos ir melagingos policijos žinutės apie neva gautas baudas, pinigai iš žmonių viliojami ir socialiniuose tinkluose.
Vis dažnėja atvejų, kai apsimetėliai „institucijų darbuotojai“, nusitaikę į senyvo amžiaus žmones, apsilanko šių namuose ir ieško grynųjų pinigų.
Sausio 22-osios dienos ELTA pasidalinta informacija, aferistai internete veikia ir per sveikatos portalus, tokius kaip esveikata.lt ar epacientas.lt.
Remiantis ELTA informacija, policija šį sukčiavimo būdą gyventojus perspėjo dar pernai gruodį. Pasak jų, sukčiai sukūrė į esveikata.lt panašią svetainę ir taip savinasi žmonių pinigus. Tuo metu buvo skelbiama, jog nuo tokio sukčiavimo būdo jau nukentėjo Vilniaus, Klaipėdos, Marijampolės, Joniškio, Kelmės bei Mažeikių gyventojai.
Svarbu paminėti ir tai, jog ne visi nuo sukčių nukentėję žmonės linkę apie tai informuoti pareigūnus.
Naujienų portalo lrytas.lt sausio 29-ąją paskelbta informacija, atokiame Marijampolės savivaldybės vienkiemyje viena gyvenanti senjorė apie patirtą vagystę institucijoms neprasitarė net tris savaitės. Pasak moters, jai buvo gėda. Apie nusikaltimą moteris prasitarė tik giminaičiui, kuris ir kreipėsi į pareigūnus.
Teksto autoriai: Justina Danylaitė-Krivinskienė, Aleksandras Znamerovskis
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
