„Kupiruotų gyvūnų su neteisėtai patrumpintomis galūnėmis – pakirptomis ausimis ar uodegomis – dalyvavimas ar jų viešas rodymas parodose ir renginiuose nesuderinamas su gyvūnų gerovės standartais.
Keisti prigimtines gyvūno ypatybes dėl pasenusio įsitikinimo, jog gyvūnas tarsi turi atitikti tam tikros sukurtos veislės standartą ar vyraujančią „madą“ nėra ir negali būti toleruojamas. Todėl, visų pirma, kreipiamės į renginių organizatorius ragindami užtikrinti, kad tai nebūtų propaguojama.
Gyvūnų organizatorių pareiga ir atsakomybė laikytis Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo reikalavimų bei užtikrinti, jog jų rengiamose parodose ir renginiuose tie gyvūnai augintiniai, kuriems buvo trumpinamos ausys ar uodegos, ar buvo atlikti kiti draudžiami veterinariniai pažeidimai, nebūtų demonstruojami ir viešai neeksponuojami“, – pažymi Gintarė Mockevičienė, VMVT Maisto ir veterinarijos politikos departamento Gyvūnų gerovės skyriaus vedėja.
Gresia nemenkos baudos
VMVT oficialiai jau kreipėsi ir į Lietuvos kinologus, ir į felinologus, kurie taip pat rengia arba koordinuoja Lietuvoje vykstančias gyvūnų augintinių parodas, ragindama papildyti savo organizuojamų renginių su gyvūnais taisykles bei šia informacija aktyviai dalintis visais savo komunikacijos būdais, kuo plačiau paskleisti žinią gyvūnų augintinių laikytojams ir tokių renginių dalyviams.
VMVT primena, jog nesilaikant Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo gresia administracinė atsakomybė, kuri numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekse, rašoma Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pranešime.
Prašome netoleruoti gyvūnų kupiravimo ir pastebėjus renginiuose ar parodose dalyvaujant su tokiais gyvūnais arba jei turite pagrįstų įtarimų apie gyvūnų kupiravimo atvejus, tokių gyvūnų veisimą, pardavinėjimą, būkite pilietiški ir praneškite apie tai VMVT.
Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, neteisėtas gyvūnų augintinių galūnių trumpinimas priskiriamas žiauriam elgesiui su gyvūnu.
Tokie gyvūnus kankinantys ir juos žalojantys veiksmai užtraukia baudą nuo 150 iki 2000 eurų pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą, priklausomai nuo nusižengimo ir jo sukeltų pasekmių. Nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 2000 iki 4000 eurų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
