Gyventojams, išsiruošusiems grybauti ar uogauti, svarbu laikytis Lankymosi miške taisyklių, nurodančių, kaip tinkamai rinkti laukinę augaliją:
- grybaujant ir uogaujant miške surenkamų gėrybių kiekis neribojamas, tačiau renkant uogas draudžiama naudoti specialias šukas ir kitas mechanines priemones (įskaitant ir savadarbes šukas);
- draudžiama rauti, laužyti ar kitaip niokoti augalus. Renkant medžių ir krūmų uogas bei vaisius (įskaitant sėklas), draudžiama pjaustyti, kapoti, laužyti ar kitaip žaloti šių medžių ar krūmų šakas ir kamienus.
Kodėl draudžiama uogas rinkti specialiomis „šukomis“
„Šukos“ gali pažeisti uogienojus, nualinti augalą, nudžiovinti viršūnes ir kitais metais uogų derlius bus daug mažesnis arba jo iš viso nebus.
Todėl nei „šukų“, nei jokių kitų mechaninių įrankių, skirtų uogų rinkimo procesui paspartinti, naudoti negalima.
Spanguolių rinkimas saugomose teritorijose
Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, kad spanguolės auga pelkiniame arba durpiniame, rūgščios fiziologinės reakcijos dirvožemyje. Taigi, didžiausi spanguolynai yra pelkėse, saugomose teritorijose.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad kiekvienoje saugomoje teritorijoje taikomi atskiri reikalavimai, į kuriuos būtina atsižvelgti, nes spanguoliauti tokiose vietovėse galima ne visada, taip pat privalu laikytis nustatytų taisyklių.
Pavyzdžiui, Dubravos rezervatinėje apyrubėje spanguoles rinkti draudžiama – Dubravos rezervatinės apyrubės nuostatuose gamtinių išteklių naudojimas nurodomas kaip draudžiama veikla.
Čepkelių valstybiniame gamtiniame rezervate yra speciali uogavimo ir grybavimo tvarka vietos gyventojams. Čia uogauti ir grybauti gali tik tie, kurie yra deklaravę gyvenamąją vietą su rezervatu besiribojančiuose kaimuose ir viensėdžiuose.
Kaimų, besiribojančių su Čepkelių valstybiniu gamtiniu rezervatu, sąrašas: Katra, Kriokšlys (Šumas), Lynežeris, Marcinkonys, Musteika.
Šių kaimų gyventojai gali uogauti ir grybauti visame Čepkelių valstybiniame gamtiniame rezervate. Uogaujant ar grybaujant jiems pakanka su savimi turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
Su Čepkelių valstybiniu gamtiniu rezervatu besiribojančių kaimų gyventojai rinkti grybus ir uogas galės visą rugsėjį. Čepkelių rezervate uogauti ir grybauti leidžiama tik šviesiuoju paros metu – praėjus valandai po saulės patekėjimo ir likus valandai iki jos laidos.
Lankymosi miškuose taisyklėse nustatyta, kad fiziniai asmenys gali grybauti, rinkti vaisius, vaistažoles ir vaistinę žaliavą visuose Lietuvos miškuose, išskyrus rezervatų miškus ir kitus miškus, kuriuose jų veikla ar lankymasis laikinai uždraustas ar apribotas savivaldos institucijų sprendimais.
Kai kur lankymąsi riboja Saugomų teritorijų įstatymas ir saugomų teritorijų nuostatai ar kiti teisės aktai.
Aplinkosaugininkai primena, kad draudžiama lankytis miško plotuose, kuriuose vyksta medienos ruošos darbai arba naudojamos cheminės, biologinės ar kitos miško apsaugos priemonės.
Tokiais atvejais pastatomi informaciniai (įspėjamieji) ženklai arba šie darbai pažymimi aiškiai matomomis „Stop“ juostomis.
Fizinių asmenų lankymasis, vaistažolių, grybų, uogų ar kitų miško išteklių naudojimas miškuose kartais gali būti uždraustas ar apribotas dėl svarbių priežasčių, tokių kaip didelis miško gaisrų pavojus, miško kirtimai, specializuoto ūkio plotai, saugomi objektai, būtinumas išsaugoti miško išteklius, miško verslai ir pan.
Kur statyti transporto priemonę miške
Transporto priemonėmis įvažiuoti į mišką ir po jį važinėti galima tik keliais. Statyti transporto priemones miškuose galima tik tam skirtose transporto priemonių stovėjimo (parkavimo) aikštelėse arba kelio pakraštyje, užtikrinant galimybę keliu važiuoti kitoms transporto priemonėms.
Statant transporto priemonę kelio pakraštyje, būtina stengtis neužvažiuoti ant samanų, kerpių, uogienojų.
Kokia atsakomybė gresia
Už lankymosi miške reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą taikomas įspėjimas arba 20–50 eurų bauda. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 50–110 eurų bauda.
Už transporto priemonių statymą miške arba važiavimą transporto priemonėmis miškais ten, kur tai daryti draudžiama, taikoma 20–50 eurų bauda.
Už laukinės augalijos išteklių naudojimą pažeidžiant nustatytą tvarką taikoma 10–30 eurų bauda. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 30–60 eurų bauda.
Už prekybą laukiniais augalais (ar jų dalimis) pažeidžiant nustatytą tvarką taikoma 10–30 eurų bauda. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 70–140 eurų bauda.
Už laukinės augalijos išteklių naudojimą neturint leidimo, kai leidimas reikalingas, taikoma 10–30 eurų bauda. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 30–60 eurų.
Taip pat už administracinius nusižengimus gali būti konfiskuojami pažeidimo padarymo įrankiai ir priemonės.
