Pasakojo, kad jie įsikūrę kaimyninio namo kampinio buto balkone, penktame aukšte. Nežino, ar tame bute kas gyvena ar ne, ar paukščius kas nors lesina. Mato, kad balkonas yra apleistas, balandžių jame spiečiasi labai daug. Vieną dieną suskaičiavusi net 50 paukščių. Pasak jos, dėl nešvaros skraido musės. Svarstė, ar tokia situacija atitinka higienos normas.
Negana to, kaimyniniame name įsikūrę balandžiai dergia ir ant jų namo sienų. „Mūsų namas renovuotas, o kaimyninis – ne. Mūsų namo visos sienos apdirbtos išmatomis. Neseniai vienas paukštis kieme gulėjo negyvas“, – kalbėjo ji. Moteriai paukščiai nekliūna, tačiau nepatinka, kad jie dergia. „Negaliu langų balkone atsidaryti. Nespėju plauti“, – pasakojo gyventoja.
Teršia ne tik balandžiai
Bendrovės Ukmergės butų ūkio direktorius Raimondas Baltaduonis sakė, kad balandžius atbaidyti yra priemonių, tačiau žmonės turėtų gyventi darnoje su gamta.
Negyvas balandis, direktoriaus žiniomis, iš namo teritorijos buvo pašalintas tą pačią dieną.
Administruojant daugiabučius namus bei įstaigų pastatus kartais pasitaiko atvejų, jog tenka imtis priemonių, bet jos visada taikomos taip, kad nekenktų paukščiams. Pavyzdžiui, kregždžių, čiurlių lizdai neliečiami, kol juose yra gyventojų. Tik tada, kai lizdai ištuštėja, juos galima ardyti.
Varnos irgi teršia, tačiau jos yra saugomos. Be gamtosaugininkų leidimo negalima nei iškelti varnų lizdų, nei genėti medžių šakų, kad ten nesikurtų. Be to, priemones taikyti galima tik nustatytu metų laiku.
Pasak R. Baltaduonio, jei yra gyventojų kreipimasis su daugumos namo gyventojų parašais, bendrovė, įvertinusi situaciją, taršą, poveikį statiniui ir gyventojams, gali imtis priemonių. Yra specialūs spygliai, kuriuos pritvirtinus paukščiai nebegali toje vietoje nutūpti, dėl to turi skristi kitur.
Be gyventojų prašymo bendrovė pati priemonių, skirtų atbaidyti paukščius, nesiima. „Turi būti daugumos gyventojų sprendimas, nes vienam paukščiai nepatinka, o kitiems gal patinka. Bet to, tai susiję su kaupiamųjų ar kitų lėšų panaudojimu, todėl bendrovė savavališkai jų naudoti negali. Mes tik galime sutvarkyti padarinius, išvalyti“, – kalbėjo R. Baltaduonis.
Anot jo, svarbu ir patiems gyventojams nejaukinti paukščių, jų nelesinti. Tai numato gyvūnų laikymo taisyklės.
Ta pati gyventoja skundėsi ir dėl netvarkomos jų namo teritorijos.
Tačiau Ukmergės butų ūkio direktorius sakė, kad gyventojos kaltinimai dėl netvarkomos teritorijos neteisingi. Teigė, kad namo teritoriją tvarko itin atsakingas žmogus, gyvenantis tame pačiame mikrorajone.
„Jis tikrai dirba kasdien, dienos metu galima jį pamatyti tvarkantis tai prie vieno, tai prie kito namo. Dabar pradeda kristi lapai, todėl reikia juos sugrėbti“, – kalbėjo R. Baltaduonis. Pasak direktoriaus, šio darbuotojo paslaugų pageidauja visi įmonės administruojami daugiabučiai minėtame mikrorajone.
Bendrai teritorijų tvarkymas priklauso nuo sutarties. „Jei teritorijos tvarkymo paslauga sutartyje numatyta, tada tvarkome, jeigu paslauga į sutartį neįtraukta, netvarkome, – paaiškino direktorius. – Gali pasitaikyti atvejų, kai darbuotojas suserga, tada siunčiamas pakaitinis darbuotojas arba aplinka tvarkoma kitą dieną.“
Teksto autorė: Skaistė Vasiliauskaitė-Dančenkovienė
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
