Žarnyno vėžys yra viena iš labiausiai paplitusių vėžio rūšių. Tačiau daugumai žmonių žarnyno vėžys diagnozuojamas daug vėliau, nes simptomai paprastai nepasireiškia ankstyvosiose stadijose.
Tačiau galite pastebėti kelis pokyčius nuėję į tualetą, kurie gali būti ankstyvas įspėjamasis ženklas, kad būtina kreiptis į gydytoją, rašo express.co.uk.
Pastebimas išmatų pasikeitimas
Vienas iš ankstyviausių įspėjamųjų žarnyno vėžio požymių yra pastebimas išmatų pasikeitimas.
Kai kurie pacientai gali pastebėti, kad išmatose yra neįprastai daug gleivių. Nors visiškai normalu, kad išmatose yra šiek tiek gleivių, bet jei jų atsiranda pastebimai gausiau, turėtumėte pasikonsultuoti su gydytoju.
Gleivės būna permatomos, baltos arba geltonos spalvos, todėl dažniausiai sunku jas pastebėti. Tačiau didelis matomų gleivių kiekis išmatose nėra normalus reiškinys, tai perspėja apie rimtą bėdą.
„Charity Guts UK“ sakė: „Žarnyno vėžio išsivystymas iš polipo gali užtrukti nuo penkerių iki dešimties metų, o pradžioje gali nebūti jokių simptomų.
Dažniausi simptomai yra kraujavimas iš žarnyno, tuštinimosi pokyčiai, pavyzdžiui, neįprasti viduriavimo ar vidurių užkietėjimo epizodai ir padidėjęs gleivių kiekis išmatose.
Žarnyno vėžys gali plėstis, sukeldamas dalinį ar visišką žarnyno užsikimšimą, pasireiškiantį pilvo skausmais, vidurių užkietėjimu ir pilvo pūtimu.
Kartais nedidelis kraujavimas gali likti nepastebėtas, tačiau gali išsivystyti anemija, dėl kurios atsiranda nuovargis ir sumažėja darbingumas bei aktyvumas. Nepaaiškinamas svorio kritimas taip pat yra vėžio požymis.“
Gleivės atskleidžia ne tik vėžį
Tačiau jei išmatose pastebėjote gleives, tai nebūtinai reiškia, kad sergate žarnyno vėžiu. Tai gali būti dėl virškinamojo trakto problemų, tokių kaip dirgliosios žarnos sindromas, Krono liga ar opinis kolitas.
Per daug gleivių išmatose gali atsirasti dėl žarnyno infekcijos, parazitų ar cistinės fibrozės. Pasitarkite su gydytoju, jei nerimaujate dėl gleivių kiekio išmatose.
Sumažindami raudonos arba perdirbtos mėsos kiekį dietoje ir valgydami daugiau ląstelienos, galite sumažinti šios ligos išsivystymo tikimybę.
Taip pat svarbu įsitikinti, kad valgote sveiką, subalansuotą maistą ir daug mankštinatės. Kiekvienas žmogus turėtų skirti bent 150 minučių vidutinio intensyvumo veiklai kiekvieną savaitę.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
