Netrukus po tragedijos naujienų portalui tv3.lt našliu likęs 34-erių Antanas papasakojo, kaip pats dukrytę traukė iš automobilio, o žuvusios žmonos prašė atsimerkti, tačiau jos gyvybė buvo užgesusi.
Praėjus kelioms dienos, po šventų Velykų, vyras viešai dėkoja už paramą ir pagalbą, kurios sulaukė iš neabejingų tautiečių sunkią netekties valandą.
Dėkoja medikams
A.Jurgaitis atviras – šių metų šventos Velykos buvo pačios liūdniausios: šventės nuotaikas užgožė gedulas dėl žmonos ir nerimas dėl dukrytės, kuri šiuo metu ligoninėje.
Vis tik yra gera žinia – septynmetė atsigauna, šiuo metu ji jau perkelta iš reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus.
Dviejų vaikų tėtis Antanas nuoširdžiai dėkoja Kauno klinikų medikams, traumatologijos skyriui ir gydytojui Rimantui Kėvalui, kuris ir operavo mergytę: „Aš noriu nuoširdžiai padėkoti visiems medikams, slaugytojoms, kurios rūpinasi mano mergyte.
Sunku net žodžiais apsakyti, kokiu rūpesčiu ir dėmesiu ji apsupta. Visi labai malonūs, gydytojai apsikabino mus, pareiškė užuojautą dėl žmonos netekties.
Personalas supranta, koks sunkus dabar periodas ir mus labai palaiko. Aš tikrai esu labai labai dėkingas“, – sako pašnekovas.
Žmonės neliko abejingi
Taip pat jis dėkoja ir neabejingiems tautiečiams, kurie, vos paskelbus jo sąskaitos numerį, suskubo aukoti ir tokiu būdu prisidėjo prie žmonos laidotuvių išlaidų, tolimesnio dukros gydymo bei kitų buitinių išlaidų: „Esu dėkingas kartu su sūnumi ir dukra už tai, kad žmonės mus išgirdo.
Per šventes savo feisbuke parašiau, kad reikia sauskelnių dukrai, man pradėjo rašyti šimtai žmonių, suskubo vežti, klausti, ar dar kažko reikia – neįtikėtinas žmonių gerumas. Sakome labai didelį ačiū.“
Papasakojo apie dukros būklę
Šiuo metu dukrytė Gytutė, kaip švelniai ją vadina tėtis, vis dar ligoninėje – nors būklė ir gerėja, tačiau mergytei vis dar leidžiami vaistai, o ant kojytės yra gipsas.
Vyras jau kalbėjosi su dukra ir apie įvykusią tragediją, pranešė ir apie mamos netektį: „Paprašiau jos neverkti, ji man pažadėjo.
Paaiškinau, kad mamytė pas Dievulį, o mes likome čia. Verkė, graudinosi – kitaip ir būti negali, tačiau mes esame stipri šeima ir išgyvensime kartu viską“, – sako kėdainietis.
Netrukus grįš į darbus
Iki tragedijos Antanas dirbo Kaune, autobusų parko pamainos vadovu, o vasarą papildomai uždarbiauja dirbdamas renginių vedėju ir muzikantu: „Šį mėnesį savo darbus perdaviau kolegoms, tačiau nuo kito mėnesio dirbsiu.
Negaliu atsisakyti darbų – prasideda sezonas, mums labai reikia pinigų. Juk laukia ir reabilitacijos, bus ir kitų išlaidų. Gyvenimas nestoja, reikės dirbti dėl vaikų.
Ir sūnų stengiuosi įtraukti į veiklas – kuo labiau bus užsiėmęs, tuo mažiau bus įvairių negatyvių minčių“, – įsitikinęs tėtis.
Negalėjo ištraukti žmonos
Tragiškos nelaimės rytas buvo toks, kaip ir kiekvienas, niekuo neišsiskiriantis. Dviejų vaikų tėtis ėjo lesinti vištų, o žmona išvažiavo į darbą bei nuvežė dukrą į mokyklą. Niekas net nepagalvojo, kad tame kelyje, kuriuo šeima važinėja trejus metus iš eilės, įvyks mirtimi paženklinta tragedija.
„Aš išėjau vištyčių lesinti, o žmonelė vežė dukrą į mokyklą. Mes trejus metus gyvename Kėdainiuose – taip norėjome prie miško, sodyboje, ūkiškai gyventi. Iki tol gyvenome Kaune.
Kaip dabar prisimenu, išgirdau didelį trenksmą už poros šimtų metrų nuo namų. Puoliau gelbėti, sėdau į savo mašiną, nulėkiau į avarijos vietą.
Ištraukiau dukrytę, paguldžiau ją, kviečiau medikus. O žmonos niekaip negalėjau ištraukti, prašiau atsibusti, kėliau, bet ji nereagavo“, – ašarų netvardė Antanas.
Nepasiduos dėl vaikų
Šeimos svajonės apie laimingą gyvenimą Kėdainiuose dužo į šipulius, tačiau Antanas žada likti stiprus ir nepasiduoti dėl vaikų: „Man vaikai yra viskas, esu jų ramstis ir niekada nepasiduosiu.
Žinau, koks svarbus jiems esu. Pažadėjau, kad išleisiu juos į mokslus, viską padarysiu dėl vaikų, kas tik įmanoma.“
Dėl šios nelaimės pečius surėmė ir kėdainiečiai, kurie jau skuba aukoti ir padėti šeimai sunkią netekties minutę.
