Karolina sutiko pasidalinti savo brolio organų donorystės istorija. Pašnekovė pasakojo, kad tai buvo vienas iš sudėtingiausių sprendimų šeimos gyvenime.
Prisiminė brolį
Prisiminimai apie mažiau nei prieš metus Anapilin iškeliavusį brolį Karolinos šeimoje vis dar gajūs. Ji pasakojo, kad jiedu buvo panašaus amžiaus – brolis buvo vos metais jaunesnis už ją.
Pašnekovė pasakojo, kad jiedu visuomet buvo neišskiriami. Kartu praleista vaikystė, iškrėstos išdaigos, džiaugsmo ir skausmo akimirkos – visi šie prisiminimai dar gyvi.
„Vėliau tapome suaugusiais, tad nuo pat pirmųjų iki paskutinių dienų buvome kartu. Brolis buvo žmogus, kuriam skirdavau daug laiko, kartu rūpinomės tėvais, seneliais.
Jis mylėjo gyvenimą, buvo sveikas ir mudu abudu rinkomės sveikatai palankų gyvenimo būdą“, – jautriais prisiminimais dalijosi Karolina.
Ji pasakojo, kad laisvalaikiu brolis labai mėgdavo skirti laiko sportui. Pašnekovė kalbėjo, kad jį dažnai būdavo galima pamatyti futbolo, krepšinio ar tinklinio aikštelėse.
Sesuo taip pat pridėjo, kad kadangi jos ir brolio pusbroliai priklausė futbolo komandai, brolis dažnai vykdavo kartu su jais į varžybas, visuomet sirgdavo už artimųjų komandą.
Vis tik 2024 metų kovo mėnesį viskas pasikeitė. Praėjus vos kelioms dienoms po Karolinos paminėto 24 gimtadienio šeimą sukrėtė skaudi žinia – brolis nusižudė.
Karolina prisipažino, kad jai ir jos šeimai tai buvo vienas skaudžiausių įvykių gyvenime, o ji pati ir tėvai tuo metu neteko žado.
„Pats mirties faktas, priežastis kelia daugiausiai klausimų ir nuoskaudų. Tokie įvykiai ištinka nelauktai, tada tai buvo netikėta, o dar tai įvyko praėjus vos kelioms dienoms po mano gimtadienio“, – pasakojo pašnekovė.
Ji pasakojo, kad brolis niekada nekalbėjo apie tai, kad prastai jaučiasi, turi problemų. Nelaimė ištiko visai netikėtai. Tuo metu Karolinos broliui buvo vos 22 metai.
„Mes visi niekaip negalėjome suprasti, kodėl taip įvyko, kas nutiko“, – su ašaromis akyse lemtingą momentą prisiminė Karolina.
Ji pasakojo, kad atvykus į gydymo įstaigą jau žinojo, kad prognozės broliui nepalankios. Vis tik šeima dar nebuvo šimtu procentų tikra, kad brolis neišgyvens.
Šeimos poelgis sujaudino visus
Kadangi brolio būklė tuo metu buvo labai prasta, Karolina pasakojo, kad iš reanimacijos prie jų šeimos priėjusi gydytoja pasiūlė apsvarstyti organų donorystės idėją.
Karolina pasakojo, kad tai tikrai nebuvo pirmas dalykas, apie kurį svarstė jų šeima ištikus tokiai nelaimei. Visgi, ji pridėjo, kad kadangi dirba medicinos srityje, apie organų donorystę buvo nemažai girdėjusi.
„Sprendimo nepriėmėme iš karto, nes tėvai nebuvo sąmoningi, ištikti tokios nelaimės buvo šoke, tad turėjau pati susiimti, nes supratau, kad teks man vienai spręsti problemą, kalbėtis su gydytojais.
Man pirmai buvo pasiūlyta organų donorystė. Vis tiek turėjome sulaukti paskutinio tyrimo, kuris tikrai patvirtintų, kad smegenų veikla sustojo, į jas nepatenka kraujas.
Kaip yra žinoma, skirtingose medicinos įstaigose yra skirtingi mirties kriterijai, tad atsakymo laukėme apie dešimt valandų. Tėvai tuo metu buvo namuose, aš laukiau reanimacijoje“, – prisiminė ji.
Gavus atsakymus paaiškėjo, kad nors brolio širdis tebeplakė, smegenys jau tinkamai nebefunkcionavo. Personalui pranešus šias žinias, į ligoninę atvyko Karolinos tėvai ir ji pradėjo su jais pokalbį.
Pašnekovė pasakojo, kad jų šeimos ryšys visuomet buvo glaudus, o visus sprendimus jie priimdavo drauge. Ne išimtis buvo ir šis kartas, kai tėvai leido Karolinai priimti sprendimą.
„Jiems buvo tikrai sunku, jie, stovėdami prie sūnaus lovos, kai dar plaka jo širdis, turėjo leisti atjungti brolį nuo dirbtinio plaučių ventiliavimo aparato ir pripažinti, kad jis mirė.
Kadangi pati esu sesuo, donorystei leidimą suteikiančių formų pasirašyti negalėjau, tai turėjo padaryti tėvai. Kartu su tėvais susėdę priėmėme sprendimą, kad norime padovanoti mano brolio organus jų laukiantiems“, – tą laiką prisiminė Karolina.
Padovanojo gyvenimą 7 žmonėms
Pasirašius visas reikalingas formas, skirtas organų donorystei patvirtinti, Karolinos šeima laukė brolio kūno grąžinimo. Pašnekovė kalbėjo, kad procesas užtruko diena ilgiau, nes reikėjo išimti iš kūno organus.
Ji pasakojo, kad brolio širdis buvo transplantuota iškart, o operacija buvo atliekama toje pačioje gydymo įstaigoje.
Vėliau, prabėgus daugiau nei mėnesiui laiko, Karolinos šeima sulaukė laiško iš Nacionalinio transplantacijos biuro, kuriame paaiškėjo, kad brolio organai atiteko septyniems žmonėms.
„Iš transplantacijos centro gavome raštą, kokie organai kam atiteko. Žinoma, daugumos detalių laiške nebuvo, bet buvo parašytas žmogaus amžius ir informacija, ar transplantacija buvo sėkminga.
Tuo metu buvo transplantuota mano brolio širdis, kepenys, ragenos, inkstai. Visi žmonės laukė organų daugiau nei dvejus metus, kai kurie netgi šešis“, – detalėmis dalijosi pašnekovė.
Paklausta, kaip šeima sureagavo į tokį laišką, Karolina pasakojo, kad tuo metu sulaukė ne vienos padėkos. Vis tik jos šeimos požiūris buvo aiškus – dėkoti reikėjo ne jiems, o Anapilin iškeliavusiam broliui.
Karolina pridėjo, kad tokį sprendimą priėmė dėl to, nes manė, kad brolis būtų to norėjęs, būtų džiaugęsis, kad jo organai prisideda prie kitų gyvenimo.
„Padėkos turėtų būti tiems, kurie iškeliavo į kitą pasaulį. Tikimės, kad tie žmonės pasimels už brolį, padėkos jam. Nors užgeso viena gyvybė, bet užtat kiti septyni žmonės gyvena.
Galbūt mes kažkada sutiksime žmogų su brolio širdimi, žmogų, kuris matys pasaulį su brolio ragenomis. Jausmas geras, jo gyvenimas įgavo prasmės, nes jis buvo jaunas žmogus, ne viską pasiekęs ir tik pradėjęs savo kelionę“, – baigė pokalbį ji.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
