Kristina kuria patiekalus, kurie ne tik skanūs, bet ir vizualiai patrauklūs, estetiniam maisto pateikimui ji skiria itin didelį dėmesį. Daržovės Kristinos virtuvėje ne naujiena, iš jų moteris sukuria ne vieną kulinarinį stebuklą.
Moteris juokiasi, kad ji neturi jokios stebuklingos istorijos apie maisto gamybą. Gaminti ją privertė aplinkybės, tačiau vėliau tai išaugo ne tik į pomėgį, bet tapo ir darbu.
Sekmadienį kartu su laidos „La maistas“ virtuvės šefais grilio meistru Vyliumi Blauzdavičiumi ir istorinės virtuvės žinovu, profesionaliu šefu Tomu Rimydžiu, Kristina stojo gaminti patiekalų iš vištienos ir daržovių.
Naujienų portalas tv3.lt kviečia susipažinti su garsiąja tinklaraštininke Kristina.
Kristina, kaip Jums kilo idėja pradėti kurti savo tinklaraštį?
Mano tinklaraščiui yra jau 6 metai, tad nuo jo pradėjimo praėjo jau nemažai laiko. Jis prasidėjo kaip užrašų knygutė sau, savo šeimai ir draugams, nes išsikrausčius iš tėvų namų ėmiau vis daugiau gaminti ir man tai vis labiau patiko.
Galiausiai pradėjau ruošti stalą visoms šventėms ir manęs visi ėmė klausinėti kaip padaryti vieną ar kitą patiekalą. Tad pati pradžia buvo ta užrašų knygutė ir sau pačiai, kad nepamirščiau gamintų receptų. Tokia buvo pradžių pradžia. Neturėjau minčių, kad vieną dieną tai taps darbu.
Per 6 metus mano tinklaraštis vis augo. Mitybos tema užėmė vis daugiau mano širdies ir laiko. Tobulėjo ir nuotraukos, ir receptai. Viskas ir išaugo į tai, ką turiu šiandien.
Kaip atsirado pavadinimas „Ant medinės lentelės“?
Pavadinimas atsirado gan juokingai. Jau kurį laiką buvau pradėjusi galvoti, kad reikia pradėti kažką rašyti ir maudantis duše taip dzinkt, tarsi lemputė užsidegė. Šovė į galvą pavadinimas „Ant medinės lentelės“ ir jau tą pačią dieną pradėjau rašyti tinklaraštį.
Sakėte, kad su maisto gaminimu daugiau susidūrėte išsikrausčiusi. O kokia buvo pirmoji pažintis su maisto gamyba? Kada maisto gaminimas pradėjo teikti malonumą?
Visada kartoju, kad norėčiau turėti, bet neturiu tokios istorijos, kaip mes su mama abi miltuotos kepame pyragus. To nebuvo. Mano šeimoje maisto kulto visiškai nėra ir mano tėvai nemėgsta gaminti, tad jie dar negali suprasti, kaip viskas taip pasisuko.
Pasisuko taip, kad išsikrausčius iš tėvų namų atsirado poreikis gaminti maistą. Taip pradėjau ir poreikis pamažu patapo pomėgiu. Po kurio laiko pastebėjau, kad parduotuvėse ar krautuvėlėse galiu labai ilgai žiūrinėti produktus, įvairias užtepėles ir panašiai. Vis daugiau knygų pirkau, žurnalų ta tema. Pastebėjau, kad maisto tema mane vis labiau domina.
Kokius patiekalus gaminti mėgstate labiausiai?
Iš tiesų, mano darbas yra receptų kūrimas ir aš daug kalbu apie maisto įvairovę, tad ji atsispindi ir mano receptuose, ir mano gaminamuose patiekaluose. Tačiau, jeigu šiek tiek susisteminčiau, tai mano mėgstamiausia sritis yra lengvos vakarienės, o ne kažkokie pyragai ar desertai.
Aš noriu atsakyti žmonėms į klausimą: „Ką šiandien valgyti?“. Kaip sakau, niekam nėra įdomu karamelizuotos antienos kojelės ar kažkokie tokie patiekalai, nes žmonės suka galvą, ką šiandien vėl pagaminti. Bandau atsakyti į šį klausimą, o mano lengvos ir greitos vakarienės, orientuotos į įvairovę ir sveikesnę sudėtį.
Ką galėtumėte patarti žmonėms, kurie nori daugiau gaminti namuose, tačiau nenori trukti virtuvėje?
Skaityti mano tinklaraštį, nes jame galima rasti būtent tokių receptų (juokiasi). Patarčiau visų pirma suprasti įvairovės svarbą, nes dažniausiai tokie žmonės turi 5 ar 10 mėgstamiausių patiekalų ir valgo tą patį per tą patį. Tai yra didelė klaida, nes apkrauname organizmą ir tas pats maistas atsibosta.
Galbūt išeitimi galėtų tapti savaitės maisto meniu planavimas. Aš pati praktikuoju tai. Tarkime, sekmadienį tam skyrus vieną ar dvi valandas galima sutaupyti ir laiko, ir pinigų. Taip pat siūlyčiau sekti įvairius tinklaraščius. Yra daug lietuviškų ir užsienietiškų tinklaraščių, tiesiog reikia surasti žmones, su kuriais sutaptų požiūriai, kas yra skanu.
Sakėte, kad pirmiausiai pirkote knygas ir žurnalus, o iš ko dabar semiatės įkvėpimo gaminti?
Aišku, dabar yra išlikusios ir knygos, ir žurnalai, bet dabar pats didžiausias įkvėpimo šaltinis yra internetas. Tikrai nesu kažkokia stebukladarė, kuri viską sugalvoja pati. Tikriausiai jau visi pasaulio receptai yra išrasti, kad ir ką googlintum vis tiek rasi kažką panašaus jau pagaminto.
Dažniausiai įkvėpimo ieškau socialiniuose tinkluose „Pinterest“, „Instagram“. Stengiuosi niekada nekopijuoti, perteikti viską savo akimis, bet kažkokios idėjos pamatomos ten. Ir, žinoma, kelionės. Kelionės leidžia atsitraukti nuo kasdienybės ir vėl iš naujo pasiilgti ir pamilti maisto gamybą. Iš kitos pusės, kelionės yra ragavimas, degustavimas, kažkokie nauji skoniai ir inspiracijos.
Galėčiau išskirti Azijos virtuvę, kaip vieną iš mėgstamiausių regionų. Aš labai daug azijietiškų receptų aprašau savo tinklaraštyje ir bandau žmonėms parodyti, kad tai nėra patiekalai, kuriuos galima valgyti tik restorane. Jie iš tikrųjų lengvai ir greitai pagaminami. Be to, jie gali paįvairinti kasdienybę.
Kaip atrodo Jūsų laisvalaikis? Ką veikiate be maisto gaminimo?
Aš laisvalaikiu tikrai negaminu, tą tikrai galiu pasakyti. Daug kas manęs to klausia arba kaimynai, jeigu darome grilio vakarėlį, tikisi, kad būsiu prigaminus kalnus kažko įdomaus. Iš tiesų, mano darbas yra gaminti, tai nei darbo dienų vakarais, nei savaitgaliais aš stengiuosi to nedaryti ir pailsėti nuo šitos veiklos.
Mano laisvalaikis atrodo, kaip visų žmonių. Mėgstu važiuoti į gamtą, skaityti, žiūrėti filmus. Labai paprasti pomėgiai.
Kokie Jūsų įspūdžiai po dalyvavimo laidoje „La maistas“? Gal įsiminėte kažkokius patarimus?
Įspūdžiai labai geri. Nebuvo pirmas kartas, kai dalyvavau laidos filmavime. Galiu pasakyti, kad iš techninės pusės nesitikėjau tokio sklandaus komandos darbo ir tokios didelės komandos apskritai. Iš visų filmavimų, kuriuose man teko dalyvauti, tai buvo pati didžiausia ir profesionaliausia komanda.
Kartais žiūrėdamas laidą žmogus net nepagalvoja, kad už kadro vyksta toks profesionalus ir rimtas darbas, kur 20 žmonių užkulisiuose turi savo darbus. Patinka man prieš kameras pašnekėti, tad baisu nebuvo. Amo nepraradau. Pati komanda sakė, kad viskas buvo gerai.
Man patiko įvairovės idėja laidoje. Kaip ir sakiau, man pačiai patinka įvairovė. Tad šia idėja ji skiriasi nuo kitų laidų, kuriose yra vienas šefas ir įsijungęs jau maždaug žinai, ko gali tikėtis. Kadangi šioje laidoje yra vienas besikeičiantis šefas ir du pastovūs, tai tas yra labai smagus, nes kiekvienas atstovauja kardinaliai skirtingus skonius.
Aš laidoje buvau šiuolaikinio, stilingo maisto atstovė. Mano maisto gamyba nėra artima nei vienam „La maistas“ šefui, tad buvo įdomu matyti, kaip skirtingai perteikiame tą pačią temą: šefas Vylius yra orientuotas į mėsą, tokį vyrišką, labai rimtą, uch maistą, o šefo Tomo gamyba – putėsiai, kremai, šienas... Aš tokią virtuvę pasilieku restoranams. Man gražu pažiūrėti, bet aš pati niekada negaminčiau to namuose.
