Pasak Kęstučio Vaišnoros, Lietuvos kurčiųjų draugijos Valdybos nario ir Vytauto Didžiojo universiteto lietuvių gestų kalbos dėstytojo, ši savaitę turi ypatingą reikšmę kovoje už gestų kalbą, kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų žmonių teises.
„Siekiama atkreipti valstybių politikų ir visuomenės dėmesį į gestų kalbas, skleisti žinią, kad tai yra lygiavertės kalbos kitoms kalboms, – pabrėžia pašnekovas. – Gestų kalbos turi turėti tinkamą teisinį statusą bei pripažinimą savo valstybėje.“
Sugriovė mitus apie gestų kalbą
Šiuo metu tik penkios Europos Sąjungos šalys yra konstituciškai pripažinusios savo nacionalines gestų kalbas. Lietuvoje gestų kalba įteisinta Vyriausybės nutarimu, tačiau atskiro įstatymo, užtikrinančio platesnį pripažinimą, vis dar nėra.
K. Vaišnoros teigimu, besivystančiose pasaulio valstybėse apskritai nėra jokio teisinio gestų kalbos pripažinimo. Tose valstybėse politikai gyvena mąstymu, kad gestų kalba – ne kalba, o ženklai ar simboliai.
„Tai absoliutus mitas. Gestų kalbos turi savo gramatiką, taisykles, kalbos struktūrą, mes jau sparčiau pažengę su gestų kalbos tyrimais, žodynais, gestų kalbos kursais ir kitomis priemonėmis“, – pažymi pokalbininkas.
Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacijos prezidentė Virga Rimkuvienė teigia, kad gestų kalbos vertėjų paslaugų paklausa nuolat auga. Remiantis statistiniais duomenimis, šiuo metu Lietuvoje priskaičiuojama apie 6000 kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų, o pačių gestų kalbos vertėjų yra apie 120.
„Tai rodo, jog mūsų profesija yra ne tik reikalinga ir vertinama, bet ir reta. O tapti gestų kalbos vertėjų gali ne kiekvienas, – pabrėžia pašnekovė, – tam reikalingos tokios asmeninės savybės, kaip puikios gestų kalbos žinios, empatija, lankstumas, etikos ir konfidencialumo laikymasis, kantrybė ir kitos.“
Anot V. Rimkuvienės, gestų kalbos vertėjas ne tik perteikia informaciją iš vienos kalbos į kitą, bet ir užtikrina, kad kurtieji žmonės galėtų lygiaverčiai dalyvauti visuomenės gyvenime. Tačiau darbo krūvis ir vertėjų trūkumas tampa iššūkiu atliekant šį darbą.
Kurčiojo vaiko teisė į gestų kalba – opi problema
K. Vaišnora akcentuoja dar vieną opią Lietuvos problemą – kurčiojo vaiko teisę į gestų kalbą. Anot jo, medikai, vaikui atlikę kochlearinę implantaciją, tėvams rekomenduoja apriboti jo prieigą prie gestų kalbos, teigdami, kad tai padės mokytis žodinės kalbos ir klausos.
„Per visą žmonijos laikotarpį girdintieji siekdavo eliminuoti kurčiuosius, paversti juos girdinčiaisiais prieš jų valią, pažeidžiant žmogaus teises. O šiai dienai, mes turime medicinines intervencijas, genetinius tyrimus, kai ir vėl tarsi siekiama to paties“, – priduria pašnekovas.
Pats būdamas neprigirdintis, gestų kalbos dėstytojas tiki, kad galimybė komunikuoti gestais – prigimtinė kurčiojo ar neprigirdinčiojo vaiko teisė.
Jis sako: „Turėtume ne drausti, o suteikti teisę įgyti šią kalbą. Kai vaikas užaugs jis pats pasirinks, kokia kalba kalbėti.“
Susidomėjimas gestų kalba auga
Nepaisant iššūkių, Lietuvoje pastebima ir teigiamų pokyčių – vis daugiau žmonių domisi gestų kalba, auga kursų pasiūla, šią kalbą į savo programas įtraukia aukštosios mokyklos. Lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugos šiandien prieinamos visą parą, o jų finansavimą užtikrina valstybė.
„Visuomenėje vis labiau suvokiama, kad gestų kalba yra pilnavertė, savarankiška kalba, o ne tik pagalbinė priemonė. Tačiau dar turime kur augti – tiek pripažinimo, tiek finansinio vertinimo prasme“, – sako V. Rimkuvienė
Jos teigimu, gestų kalbos vertėjo darbas kartais laikomas pagalbine funkcija, nors iš tiesų tai yra profesionali, atsakomybės reikalaujanti veikla. Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacijos tikslas – kad gestų kalbos vertėjų darbas būtų matomas, vertinamas ir deramai apmokamas.
Tuo tarpu K. Vaišnora pasakoja: „Jau penkti metai, kaip kurtieji lietuvių gestų kalba gali išsikviesti pagalbą pasinaudodami „112“ aplikacija. Pasidžiaugti galime ir tuo, kad per Lietuvos Respublikos Prezidento metinius pranešimus šalia stovi lietuvių gestų kalbos vertėjas, vis daugiau prieinamumo lietuvių gestų kalba.“
Šiuo metu Lietuvos kurčiųjų draugija dirba ties kurčiųjų įdarbinimo klausimu, aukštojo mokslo prieinamumu lietuvių gestų kalba, televizijos kanalų prieinamumu tiek gestais, tiek titrais. Nors darbų laukia nemažai, pasak pokalbininko, Lietuva eina teisinga kryptimi.
„Reikalingas, kaip ir iki šiol, valstybės ir politikų dėmesys ir bendras darbas, įsiklausant į kurčiųjų ir gestakalbių poreikius. Strategavimo, finansavimo, ir laikytis nuostatų visose gyvenimo sferose, kad nieko apie kurčiuosius be pačių kurčiųjų“, – pabrėžia K. Vaišnora.
Pasaulio kurčiųjų federacija, vienijanti kurčiuosius ir neprigirdinčiuosius žmones iš viso pasaulio, paskelbė, kad šių metų Tarptautinės kurčiųjų žmonių savaitės šūkis yra: „Nėra žmogaus teisių be gestų kalbos teisių“. Organizacija atkreipia dėmesį, kad gestakalbiai iš viso pasaulio turi turėti galimybę laisvai vartoti gestų kalbą.
Autorius: Georgijus Neverovskis
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
