A. Gudžiūnienė vasarą atostogaudama sugalvojo, kad nori dirbti mokykloje. Moters teigimu, buvo labai sunku apsispręsti, nes dirbti darželyje jai puikiai sekėsi.
„Kai įsidarbinau mokykloje, nesupratau ar tas darbas skirtas man – pirmasis pusmetis buvo labai sunkus. Keletą kartų jau ruošiausi išeiti, bet po kiek laiko persilaužiau, dabar džiaugiuosi, kad likau ir nepabėgau“, – sako ji.
Mokytoja pritaria, kad patirties neturintiems mokytojams, gali būti itin sunku prisitaikyti prie naujos aplinkos, užmegzti ryšį su mokiniais ir prisiimti didelę atsakomybę.
„Iš pradžių gavau trečios klasės mokinius, kurie buvo nedrausmingi ir neklusnūs – rasti bendrus sprendimus buvo labai sunku. Per 3-is vaikų mokymosi metus aš buvau 3-oji jų mokytoja. Prieš tai turėti aukšti lūkesčiai dingo ir supratau, kad turėsiu labai stipriai su jais dirbti, norint pasiekti aukštų rezultatų.
Taikiau daug metodų, žaidimų, kad vaikai susidraugautų ir pažintų vienas kitą. Nuolat puošdavau klasę, kad jiems būtų jauku ir saugu kaip namuose. Po truputį dirbome ir dabar jie labai gražiai elgiasi, pamokose klauso – vaikai labai pasikeitė“, – pasakoja mokytoja.
Klasės puošimas spalvingomis dekoracijomis – pasiteisino
Kai Aistė pradėjo dirbti mokykloje, ilgai dvejojo ar verta puošti klasę rugsėjo 1-osios šventei. Moters teigimu, jai buvo baisu įsipareigoti, nes manė, kad vieną kartą papuošus kabinetą, tai daryti reikės kiekvienais metais. Taip pat Aistė bijojo naujųjų kolegų neigiamo požiūrio į tokią iniciatyvą.
„Maniau, kad jei papuošiu kabinetą, visą laiką turėsiu tai daryti. O tuomet bus labai sunku, nes žinau, kad viską darau labai atsakingai, kruopščiai.
Taip pat mąsčiau, kad galbūt kolegoms nepatiks, jog atėjusi naujokė sugalvojo naujovių. Visgi, mano papuoštą klasę pamatę bendradarbiai buvo nustebę, apkabino ir pasakė daug gražių žodžių.
Mane kolegos palaiko ir sako, kad laukia pamatyti kaip dar sugalvosiu dekoruoti kabinetą“, – pasakoja A. Gudžiūnienė.
Aistė pasakoja, kad puošybos idėjų randa internete. Tad išnaršiusi interneto platybes, vizualizacijas suprojektuoja savo galvoje ir laukia naujų švenčių, kol galės jas įgyvendinti.
„Praeitais metais Kalėdinė dekoracijų tematika buvo įkvėpta „Spragtuko“ ir iškart sugalvojau, kad 2023-aisiais kabinetą puošiu saldainių dekoracijomis.
O per Helovino šventę mano klasė buvo papuošta voratinkliais, raganomis su dirbtinių dūmų ir lazerių efektais. Šiais metais vaikai atėję į rugsėjo 1-osios šventę sakė, kad jau turi Helovino šventei skirtus drabužius.
Jie visada laukia švenčių ir pajuokavus, jog daugiau jų nedarysiu, vaikučiai atsako: „Darysit, mokytoja, darysit...“, – juokiasi mokytoja.
Kabineto dekoravimas – moters atsipalaidavimo būdas
Kalėdinės klasės papuošimais virtę tortai, macarons sausainiai – mokytojos Aistės rankų darbo dekoracijos. Nors kai kurias dekoracijas moteris perka parduotuvėje, ji neslepia, kad ilgiausiai užtrunka rankomis pagaminti norimus papuošimus.
„Kalėdų proga dekoruoti klasę užtruko ilgai, nes esu kruopšti, priekabi, tad jei matau, kad man kažkas nepatinka – viską išardau ir pradedu iš naujo.
Labai ilgai užtrunka kol papuoši klasę, tačiau ilgiausias darbas – pagaminti dekoracijas“, – pasakoja mokytoja.
Paklausus ar po ilgos darbo dienos mokykloje, A. Gudžiūnienė nori gaminti papuošimus, ji atsako, kad dekoracijų gamyba jai yra atsipalaidavimo būdas:
„Kai darau dekoracijas, aš atsipalaiduoju, atsiriboju nuo visų rūpesčių – man be galo gera tai daryti.“
Vaikų reakcijos nepakartojamos
Aistė pasakoja, kad išvydę papuoštą kabinetą, vaikai buvo itin nustebę. Mokytojos teigimu, ne retai per rugsėjo 1-osios šventę į klasę atėję vaikai tik susipažįsta su mokytoju ir jokiomis papildomomis veiklomis neužsiima.
„Mes atlikome eksperimentus su sausu ledu, žaidėme žaidimus. Pamatę dekoracijas, vaikai nustemba. Jie negaili man komplimentų, gražių žodžių ir padėkoja. Pavyzdžiui, pasako, kad niekada nėra matę taip papuoštos Kalėdinės eglės.
Tokie vaikų įvertinimai motyvuoja ateityje sukurti įvairių dekoracijų. Jei vaikams nepatiktų, nemanau, kad puoščiau kabinetą, nes tai darau, kad jiems būtų gera“, – pasakoja mokytoja Aistė.
Mokytoja mano, kad aplinka, kurioje mokosi vaikai, yra labai svarbi. Aistė pasakoja, kad ne retai su savo mokomais vaikais atsisėda ir klausia, ką kiekvienas vaikas nori pasakyti apie papuoštą klasę – tai padeda jiems nevaržomai reikšti savo mintis.
„Ne retai vaikams sunku išreikšti gražias emocijas, tad manau, kad to mokytis yra labai svarbu. Iš tiesų, vaikai labai laukia tokių pokalbių bei naujai papuošto kabineto. Jeigu mokykloje būtų tik mokslas, būtų neįdomu.
Man labai svarbu išgirsti, ką apie mano klasę mano ir suaugę žmonės. Galvoju, kad pasiekiau savo tikslą, kai vyresni žmonės pamatę kitaip atrodančią klasę, sako: „Norėčiau sugrįžti į mokyklą.“ – tai vienas geriausių įvertinimų“, – išgyvenimais dalijasi Aistė.
Ypatingi pradinukų mokymo metodai
Moteris pasakoja, kad kartu su Kalėdinių saldainių dekoracijomis, klasėje atsidarė ir „gerumo kioskelis“ – kiekvienas mokinys turi kažką pagaminti namuose, atnešti ir prekiauti ne už pinigus, o už gražius žodžius.
„Vaikams trūksta gerų žodžių iš savo bendraamžių. Ne retai jie nemoka išreikšti savo emocijų ir susilaiko nuo komplimentų sakymo.
Tad dabar jie supranta, kad gražus žodis yra brangesnis už pinigus. Ir prekiaujant „gerumo kioskelyje“, prekių kaina – šilta emocija.
To mokydama tikiuosi, kad vaikai ateityje negailės gražių žodžių, paklaus kaip sekasi draugams, linkės jiems geros dienos, įvertins smulkmenas ir neskubėdami mokės pasidžiaugti džiugia akimirka“, – šypsosi mokytoja A. Gudžiūnienė.
