Pastaruoju metu Klaipėdoje nutiko net du tragiški atvejai, kai sunegalavę asmenys kreipėsi pagalbos į ligoninę, bet aplankę ne vieną įstaigą galimai nesulaukę tinkamos pagalbos netrukus mirė namuose. Tai – itin skaudūs atvejai, dėl kurių jau pradėti tyrimai ligoninėse.
Savo ruožtu portalas tv3.lt primena, ką reikėtų žinoti tokiais atvejais – kada būtina į ligoninę vykti pačiam, o kada kreiptis į savo gydančią įstaigą budinčio gydytojo paslaugų.
Šeimos gydytojo pagalba – visą parą
Ligonių kasos primena, kad kiekviena poliklinika ar šeimos medicinos centras turi užtikrinti prie jų prisirašiusiems privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdraustiems pacientams nepertraukiamą šeimos medicinos paslaugų teikimą.
Tai reiškia, kad pacientas visada turi kur kreiptis nepaisant to, kada pagalbos prireikia – įprastą darbo dieną, savaitgalį, po darbo valandų ar per šventes.
Vis tik neretai supainiojama, kad ne visos poliklinikos ar šeimos medicinos centrai pagalbą nepertraukiamai teikia pačios. Dalis jų yra sudariusios sutartis su kitomis sveikatos priežiūros įstaigomis.
Todėl gyventojams reikėtų iš anksto išsiaiškinti, kur kreiptis budinčio gydytojo paslaugų, kai gydymo įstaiga, prie kurios žmogus yra prisirašęs, nedirba. Apie tai galima pasiteirauti savo šeimos gydytojo ar registratūros darbuotojų. Taip pat ši informacija turi būti skelbiama ir gydymo įstaigų skelbimų lentose, jų interneto svetainėse. Sužinoti, kur kreiptis pagalbos po darbo valandų, galima ir ligonių kasų interneto svetainėje.
Vis tik nors ūmios pagalbos atveju budintis gydytojas padės, dėl gydymo ir tyrimų kontrolės, planinio bei profilaktinio sveikatos tikrinimo gyventojų prašoma kreiptis į savo gydytoją jo darbo metu.
Kada galima kreiptis į budintį gydytoją?
Į budintį gydytoją pacientams reikėtų kreiptis ūmiai susirgus. Pavyzdžiui, jei kamuoja stiprūs galvos ar pilvo skausmai, karščiuojama, smarkiai pykina, nepavyksta įprastais vaistais sureguliuoti kraujo spaudimo, atsiranda dusulys ir pan.
Patariama visuomet protingai įsivertinti situaciją, ar žmogui reikalinga pagalba negali palaukti poliklinikos darbo valandų. Pavyzdžiui, budinčio gydytojo nederėtų trukdyti norint išsirašyti kasdienių vaistų. Tai svarbu įsiminti, mat tik taip bus išvengta ilgų eilių laukiamajame ir budinčio gydytojo paslaugos bus suteiktos operatyviau.
Prireikia ir susimokėti
Vis tik neretai sunegalavę asmenys skuba tiesiai į artimiausios ligoninės priėmimo skyrių. Deja, ligoninių skubiosios pagalbos skyriuose dirbantys medikai ne kartą yra pastebėję, kad iki 30 proc. čia atvykstančių atvejų išties nėra skubūs.
Tuomet priėmimo skyriuose susidaro eilės, nes čia pirmenybė visuomet teikiama tiems žmonėms, kurių būklė yra sunkiausia.
Dar viena dėl to galinti kilti problema – prašymas už priėmimo skyriuje suteiktas paslaugas susimokėti. Jei pacientą apžiūrėjęs gydytojas nustato, kad susirgimas pavojaus paciento gyvybei nekelia, negresia sunkių komplikacijų rizika, pacientui rekomenduojama artimiausiu metu kreiptis į savo šeimos gydytoją. Todėl už skubiosios pagalbos skyriuje suteiktą nebūtinąją pagalbą paciento gali būti paprašoma susimokėti.
Taip pat gali tekti susimokėti ir tokiu atveju, jei pacientas savo noru atvyko nebūtinosios pagalbos ir sutinka laukti, kol jam bus suteiktos mokamos paslaugos.
Gydymo įstaiga privalo informuoti pacientus apie galimybę nemokamai gauti ligonių kasų lėšomis apmokamas paslaugas.
Kada vykti į priėmimo skyrių?
Tuo metu vykti į ligoninės skubiosios pagalbos skyrių reikia tais atvejais, kai kyla reali grėsmė žmogaus sveikatai ar gyvybei, pavyzdžiui, stipriai susižeidus, nusideginus, ūmiai apsinuodijus, esant tokiai būklei, dėl kurios gali sutrikti gyvybiškai svarbių organizmo funkcijų veikla.
Prireikus skubios pagalbos nedelsiant reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą telefono numeriu 112. Pavyzdžiui, patekus į autoįvykį, patyrus insultą ar infarktą, praradus sąmonę, esant tokiai būklei, kuomet pacientas negali pats vykti į skubiosios pagalbos skyrių ar nebėra tam laiko.
Kiekviena gydymo įstaiga būtinąją medicinos pagalbą privalo suteikti nemokamai visiems Lietuvos gyventojams – tiek apdraustiems PSD, tiek neturintiems šio draudimo. Be to, ji turi būti suteikta bet kurioje šalies vietovėje, nepaisant to, kur pacientas prisiregistravęs.
