Ketvirtadienį žurnale „The Lancet“ paskelbtoje ataskaitoje rašoma, kad tokių atvejų skaičius, 2023 m. siekęs 18,5 mln., 2050 išaugs iki 30,5 mln.
Tyrėjų komanda teigia, kad tai daugiausia susiję su visuomenės senėjimu, nes vyresnio amžiaus žmonės yra labiau linkę sirgti vėžiu. Skaičiavimams naudojant standartizuotą amžiaus struktūrą, santykinis sergamumas vėžiu 2024-2050 m. sumažės 5,7 proc.
2023 m. beveik 42 proc. iš 10,4 mln. mirčių nuo vėžio buvo susiję su veiksniais, kuriuos buvo galima pakeisti, praneša Lisos Force iš JAV Vašingtono universiteto vadovaujama tarptautinė tyrimų grupė.
Skaičiuodami 1990-2023 m. laikotarpio įverčius, tyrėjai naudojosi projekto „Global Burden of Disease“ sistema. Jie taip pat parengė tolesnės raidos prognozę, apimančią laikotarpį nuo 2024 iki 2050 m.
Iki šiol pokyčiai pasaulyje buvo labai skirtingi. Nuo 1990 m. iki 2023 m. pagal amžių standartizuotas naujų vėžio atvejų skaičius dideles pajamas gaunančiose šalyse sumažėjo 3,4 proc., o didesnes nei vidutines pajamas gaunančiose šalyse – 8,8 proc. Tuo tarpu mažesnes nei vidutines pajamas gaunančiose šalyse susirgimų skaičius padidėjo 28,6 proc., o mažas pajamas gaunančiose šalyse – 23,6 proc.
Didžiausias rizikos veiksnys, kurį daugelyje šalių galima pakeisti, yra tabako vartojimas, dėl kurio miršta 21,4 proc. sergančiųjų vėžiu. Mažas pajamas gaunančiose šalyse didžiausią riziką kelia nesaugūs lytiniai santykiai – daugiausia dėl to, kad jų metu galima užsikrėsti žmogaus papilomos virusu (ŽPV), kuris sukelia gimdos kaklelio vėžį.
Neseniai žurnale „Eurosurveillance“ paskelbto tyrimo duomenimis, skiepai nuo ŽPV yra labai veiksmingi. Vokietijos institucija „Stiko“, kuri yra atsakinga už skiepus, rekomenduoja nuo ŽPV skiepyti 9-14 metų mergaites ir berniukus.
