A. Siakki gelbėtoju dirbo 10 metų, o dabar gelbėtojų būriui vadovauja jau 15 metų, tad puikiai žino dažniausiai daromas poilsiautojų klaidas, kokie pavojai slypi paplūdimiuose ar vandenyje ir žino, ką daryti patekus į jūros spąstus.
Buvęs gelbėtojas sako, kad maudynėmis jūroje žmonės jau mėgaujasi nuo gegužės mėnesio pradžios, tačiau toli nuo kranto neplaukia, nes vanduo dar šaltas.
„Šiuo metu vandens viršutinis sluoksnis siekia 16 laipsnių. Ežeruose vanduo šyla gerai, o Baltijos jūroje dėl povandeninių, šiaurės srovių vandens temperatūra nuolat keičiasi“, – informuoja A. Siakki.
Maudantis jūroje gresia šie pavojai
Gelbėtojams vadovaujantis Aleksandras pasakoja, kad jūroje gausu pavojų: povandeninių srovių, duobių, o neteisingas savo jėgų įvertinimas gali atnešti negailestingų pasekmių.
„Jei žmogus eina maudytis, jis turi atkreipti dėmesį į pasirinktą maudynių vietą. Nesvarbu, ar tai kopos, ar paplūdimys, rekomenduojama pažymėti vietą, kurioje bridote į vandenį ir nuolat stebėti krantą, kad povandeninė srovė nenuneštų į šoną, nes dugne yra daug duobių. O kur slypi duobės, ten yra atgalinės srovės, kurios traukia jūros link.
Jei žmogus pakliuvo į atgalinės srovės spąstus ir negali grįžti atgal į krantą, jis turi nusiraminti, neeikvoti energijos, ramiai plaukti į bet kurį šoną, gaudyti lūžtančią bangą ir su lūžtančios bangos pagalba išplaukti į krantą. <...> Jūra visada išmeta į krantą“, – pasakoja A. Siakki.
Svarbiausia – nepanikuoti
Gelbėtojams vadovaujantis Aleksandras sako, kad paplūdimiuose žmonės susiduria su problemomis, kurios taip pat gali atnešti rimtas pasekmes. Specialisto teigimu, poilsiautojai nepamato seklumų, ignoruoja iškeltas gelbėtojų vėliavas, įspėjamuosius ženklus ar neįvertina savo jėgų.
„Kai nepamato seklumos, poilsiautojai įsibėgėja ir šoka į vandenį ant galvos, rankų ir susižaloja – reikėtų įsivertinti paviršiaus tipą. Nejausdamas žmogus gali priplaukti prie duobės ir nebesiekti dugno.
Tai dažnai pasikartojanti klaida, kai maudytis atvyksta didesnė žmonių grupė ir plaukti nemokantis pilietis bando pasipuikuoti, toldamas nuo kranto. Neįvertinus savo jėgų, gali atsitikti rimta nelaimė.
Taip pat negalima plaukti už plūdurų. Yra tekę matyti ne vieną atvejį, kuomet žmogus nuplaukia toli, o grįžti atgal nebegali, nes jam pritrūksta jėgų. Tokiu atveju reikėtų atsigulti ant nugaros, plūduriuoti ir rankomis kviesti pagalbą“, – svarbiausius aspektus išryškina gelbėtojas.
Atkreipkite dėmesį į gelbėtojų iškeltą vėliavą
A. Siakki teigimu, atėjus į paplūdimį, reikia atkreipti dėmesį į gelbėtojų iškeltas vėliavas. Neretai į paplūdimį atvykę žmonės pamiršta apie savo saugumą, o tai – didelė klaida. Vyras akcentuoja, kad 90 procentų skendimo atvejų įvyksta būtent prie ženklo „duobė“:
„Žmonės galvoja, kad „aš tikrai neskęsiu“ – tai tikrai klaidingas požiūris. Viršutinė vėliava, kuri būna geltonos ir raudonos spalvos, reiškia, kad budi gelbėtojai. Apačioje kabo dar viena – raudona arba geltona. Ji praneša, galima ar negalima maudytis. Geltona – maudytis galima, bet reikia neprarasti budrumo. Raudona – maudytis draudžiama.
Prie kiekvieno pagrindinio tako į paplūdimį, stenduose, persirengimo kabinose yra surašytos vėliavų spalvų reikšmės, tad žmogus gali pasitikrinti.
Reikia atkreipti dėmesį į įspėjamuosius ženklus – pavyzdžiui, duobes. Neretai žmonės ignoruoja šį ženklą, atsigula šalia, ant jo pakabina rankšluostį ir trukdo kitiems poilsiautojams pamatyti įspėjimą apie gresiantį pavojų.“
Sąmoningumas padės išvengti nelaimės
A. Siakki taip pat akcentuoja, kad tėvai turi prižiūrėti savo vaikus. Vyro teigimu, pasitaiko atvejų, kai tėvai žiūri į savo išmaniuosius telefonus, miega, o vaikai vieni maudosi jūroje:
„Kai paplūdimyje būna daug žmonių, vaikai pasiklysta ir gelbėtojams tenka jų ieškoti. 3-4 metų vaikas per 10-20 minučių gali nueiti pusę kilometro ar net kilometrą, ieškodamas savo tėvų. Neretai vaikus randame kituose paplūdimiuose.
Jei žmonės renkasi laiką leisti laukiniuose paplūdimiuose, rekomenduojama šalia savęs turėti antrą žmogų nelaimės atveju ir stengtis būti kuo arčiau kranto, toli neplaukti, pačiam pasirūpinti savo saugumu ir nepamiršti, kad vandenyje maudytis visada pavojinga.
Jei poilsiautojai atėjo su vaikais ar nemoka plaukti, jie drąsiai gali prieiti prie gelbėtojų ir paklausti, kur yra saugiausia vieta maudynėms“, – pataria uostamiesčio gelbėtojams vadovaujantis Aleksandras.
Buvęs gelbėtojas pabrėžia, kad eidami į paplūdimį žmonės turėtų įvertinti savo sveikatą. Aleksandro teigimu, kuomet termometro stulpelis pasiekia apie 30 laipsnių, atsiranda daug saulės smūgių, pakilusio spaudimo, nudegimų ar kitų organizmo sutrikimų atvejų.
„Geriausia ateiti ryte arba vakare, kai karščio banga nuslūgsta. Būtina turėti kepuraitę, kremą nuo saulės, gerti pakankamai vandens“, – įspėja A. Siakki.
Kaip padėti skęstančiajam?
A. Siakki teigimu, vasarą neretai susiduriama su problema, kai žmonės poilsiaudami prie vandens, pamato skestantįjį ir neįvertinę savo jėgų skuba jam padėti – tokio elgesio baigtis gali būti labai liūdna abiems žmonėms.
„Kai žmogus skęsta, jis nekvies pagalbos, nes tuo metu jam terūpi įkvėpti oro. Skęstant taip pat reiktų nusiraminti ir atsigulti ant nugaros. Vertikalioje padėtyje skęstantis žmogus bando išplaukti, įkvėpti oro, rankas ir galvą laiko virš vandens, o tai jį tik dar labiau spaudžia po vandeniu. Horizontalioje padėtyje žmogus neskęsta.
Norint padėti skęstančiam žmogui, visų pirma, reikia iškviesti pagalbą – paskambinti 112 arba gelbėtojams ir pasakyti tikslią nelaimės vietovę. Antra, jeigu norite padėti, turite įvertinti savo plaukimo gebėjimus.
Jei esate geras plaukikas, būtina krante surasti neskęstantį daiktą (nedidelį rastą, pripučiamą čiužinį, kamuolį, plastikinį vandens butelį ar kt.,), kuris apsaugos plaukiančiojo ir skęstančiojo gyvybę“, – apie žmogaus gyvybės išsaugojimą pasakoja A. Siakki.
