LSMU Kauno ligoninės Konsultacijų poliklinikos endokrinologė Vita Lizdenienė pasakoja, kad skydliaukė sudaryta iš dviejų skilčių – dešinės ir kairės, kurias sujungia dalis, vadinama sąsmauka.
„Skydliaukė yra atsakinga už daugelį funkcijų organizme. Galima sakyti, kad ji yra žmogaus medžiagų apykaitos reguliatorius. Jeigu liaukos veikla normali, įprasta, ji dirba savu tempu – nei per aktyviai, nei per lėtai, ji palaiko normalų širdies darbą, nervų sistemą, kūno temperatūrą, reguliuoja įvairius metabolizmo procesus.
Skydliaukės hormonų veikla yra reikalinga ir odai, ir plaukams, ir nagams, turi įtakos ir virškinimui. Nors ši liauka mažytė, tačiau yra labai svarbi, nes praktiškai palaiko visą organizmo apykaitos sistemą“, – paaiškina gydytoja.
Skydliaukės veiklos sutrikimai
Skydliaukės sutrikimai bei ligos yra skirstomi į kelias grupes. Vienas jų – hipertirozė, kuomet skydliaukė ima veikti per daug greitai, išskiria hormonų perteklių:
„Jei skydliaukė dirba per aktyviai, gali atsirasti: širdies ritmo sutrikimai, padažnėjęs širdies plakimas, gausus prakaitavimas, karščio netoleravimas, viduriavimas, staigus svorio kritimas. Esant hipertirozei žmonės dažnai tampa jautresni, juos dažniau kankina nuotaikų kaitos. Kartais gali atsirasti net ir akių skausmas, stūmimo lauk jausmas.“
Atsiradus skydliaukės hormonų trūkumui, liaukos veikla ima veikti kur kas silpniau, vangiau, atsiranda kitas skydliaukės sutrikimas – hipotirozė.
Dažniausiai apie skydliaukės sulėtėjimą pranešta štai šie simptomai: vangumas, didelis nuovargis, mieguistumas, svorio didėjimas, skysčių kaupimo ar tinimo jausmas, diskomfortas kakle, nenuryto kąsnio jausmas, vidurių užkietėjimas, plaukų slinkimas, odos sausėjimas, šalčio netoleravimas ir kt.
„Skydliaukės ligų ir sutrikimų yra labai daug. Skydliaukės veikla atlikus laboratorinius tyrimus gali būti visiškai nesutrikusi ir žmogus gali neturėti jokių simtomų, tačiau liaukoje gali būti mazgų, kurie dažniausiu atveju būna gerybiniai, tačiau gali būti ir piktybinių.
Į tai dėmesį atkreipti labiausiai reikėtų tiems pacientams, kurių artimiems giminaičiams yra / buvo nustatyti pakitimai skydliaukėje arba kuriems yra tekę dėl onkologinių ligų patirti apšvitą į kaklo sritį. Tokiems asmenims vertėtų profilaktiškai bent kartą gyvenime pasitikrinti atliekant skydliaukės echoskopiją“, – įspėja apie kitas skydliaukės ligas gydytoja endokrinologė V. Lizdenienė.
Rizikos grupės
Nors dažnai manoma, kad skydliaukės sutrikimus dažniau patiria jauno amžiaus moterys, tačiau gydytoja nelinkusi sutikti su tokia nuomone, kadangi, pasak jos, susidurti su šios liaukos ligomis ir sutrikimais gali bet kokio amžiaus moteris ar vyras.
Patirti skydliaukės veiklos sutrikimus rizika jaunoms moterims kyla dėl kelių esminių priežasčių: autoimuninių procesų organizme, kurie linkę atsirasti jaunesniame amžiuje, taip pat nėštumo, gimdymo ar maitinimo krūtimi.
„Maitinimo periodas yra ypatingai jautresnis moterims ir dėl to gali atsirasti įvairių autoimuninių procesų. Be to, pastebime, kad skydliaukės sutrikimų padidėja ir persirgus virusinėmis infekcijomis, pavyzdžiui, COVID-19, gripu, kitais virusais.
Taip pat labai dažnai sulaukiame pacienčių, kurios būna patyrusios didelę emocinę įtampą ar nuovargį, kurį sukelia didelis darbo krūvis, emociniai išgyvenimai. Skydliaukė pakankamai jautriai reaguoja į stresą, todėl dažnai žmonėms, kurie iki šiol nebuvo susidūrę su skydliaukės bėdomis, negalavimai pasireiškia po tokių situacijų“, – dalinasi įžvalgomis pašnekovė.
Nors skydliaukės sutrikimai kur kas dažniau pasireiškia moterims, tačiau jais taip pat gali skųstis ir vyrai. Gydytoja atkreipia dėmesį į labai svarbų aspektą:
„Ypatingai skydliaukės veiklą reikėtų pasitikrinti tiems pacientams, kuriems dažnai sutrinka širdies veikla, kankina širdies permušimai ir tenka vykti į skubiosios pagalbos skyrių atstatyti širdies ritmą. Neretai nutinka taip, kad pacientai su širdies problemomis kankinasi eilę metų, kol galiausiai kas nors sugalvoja patikrinti skydliaukės, kurioje ir slypi visa bėdų priežastis, hormonus. Nors tokių atvejų ir retėja, tačiau jų vis tik pasitaiko.“
Atkreipti dėmesį į liaukos veiklos pakitimus reikėtų ne tik tiems žmonėms, kurių šeimoje yra buvę panašių atvejų, tačiau ir sergantiems onkologinėmis ligomis. Dažnai skydliaukės veiklos sutrikimai nustatomi pacientams, kuriems buvo taikyta specifinė chemoterapija ar modernus gydymas imunoterapija, biologine terapija:
„Dalis inovatyvių preparatų gali sukelti autoimunines skydliaukės ligas, o šios ima trikdyti jos veiklą. Labai svarbu reguliairiai stebėti ir tikrinti tuos pacientus, kuriems dėl onkologinių ligų buvo taikomas švitinimas kaklo, krūtinės srityje, tuomet tokiems pacientams didėja rizika susidurti su skydliaukės mazgais, kurie turi suvėžėjimo riziką.“
Skydliaukės tyrimai ir ligų diagnostika
Pasitikrinti, ar skydliaukės veikla yra sutrikusi, ar ne, galima atliekant kraujo tyrimą, tiriant skydliaukės funkcijos rodiklius (hormonus). Taip pat išsiaiškinti dėl autoimuninių ligų galima aliekant kraujo tyrimą tiriant antikūnus prieš skydliaukės struktūras. Vis dėlto, kraujo tyrimai neparodo, kokie yra galimi skydliaukės struktūriniai pakitimai. Apie tai įspėti ir patvirtinti gali tik skydliaukės echoskopija.
„Neretai žmonės apsidžiaugia gavę kraujo tyrimų rezultatus, kad su skydliauke viskas yra gerai. Tačiau jie nežino, ar joje nėra mazgų ir kitokių pokyčių – tai parodo tik echoskopinis tyrimas. Todėl, jeigu yra rizikų, rekomenduojama atlikti ne tik kraujo tyrimą, tačiau ir kaklo echoskopinį patikrinimą“, – nusišypso gydytoja endokrinologė.
Patikros metu, jeigu endokrinologui kyla įtarimų dėl skydliaukės mazgo pakitimų, gydytojas endokrinologas arba atlieka pats, arba siunčia pas gydytoją radiologą atlikti skydliaukės mazgo punkciją, kuomet duriant į mazgą yra paimamas mėginys citologiniam ištyrimui:
„Esant mazgo piktybiškumo požymių tyrimą atliekame patys arba prašome kolegų radiologų atlikti mazgo aspiracinę punkciją. Galbūt pacientams tampa aiškiau, kai pasakome, kad reiks atlikti mazgo biopsiją, nors toks terminas nėra visai tikslus. Smagu, kad tokių atvejų pasitaiko pakankamai retai, tačiau jų tikrai būna.“
Atvykus atlikti skydliaukės echoskopijos, rekomenduojama vizitui pasirinkti atviros apykaklės rūbus, kurie neveržtų, nespaustų kaklo. Sutaupyti laiko padės ir papuošalų atsisakymas.
„Konsultacijos metu mes viską susitvarkome, nusiimame. Žinoma, skydliaukės diagnostika nėra tik kraujo tyrimas ar echoskopija. Yra ir daugiau detalesnių tyrimų, kuriais tyrinėjame skydliaukę, bet jų prireikia anaiptol ne visais atvejais. Jei kyla įtarimų, reikalingas detalesnis ištyrimas ar patikslinimas, visuomet atliksime išsamesnius tyrimus“, – nusišypso V. Lizdenienė.
Kaip galime sau padėti?
Atsiradus skydliaukės funkcijų sutrikimams, įtakos gali turėti ir mityba. Tokiu atveju yra paskiriamas ne tik medikamentinis gydymas, tačiau ir sudaroma dieta, kurios reikia laikytis:
„Gydymo metodai – labai įvairūs. Gali būti skiriamas ir radioaktyvus jodas, o kartais prireikia ir skydliaukės operacijos. Labai sunku vienu sakiniu nusakyti skydliaukės ligų gydymą, nes situacijų ir sutrikimų yra labai įvairių, į kiekvieną situaciją tenka žvelgti individualiai.
Būna atvejų, kada sprendimams priimti prireikia daugiadalykinės komandos, į kurią įeina: endokrinologai, chirurgai, radiologai, patologinės medicinos gydytojai. Tokie atvejai aptariami jau III lygio gydymo įstaigose.“
Pasiteiravus, ar galima laikytis tam tikros prevencijos, kuri padėtų užkirsti kelią galimoms liaukos bėdoms, gydytoja endokrinologė tikina, kad užkirsti kelio skydliaukės mazgų atsiradimui negalime.
„Visa kita prevencija yra įprasta norint išvengti skydliaukės funkcijos sutrikimo – reikėtų stengtis laikytis subalansuotos mitybos principų, sveikos gyvensenos būdo. Rekomenduojama vengti streso, išmokti jį valdyti ir žinoti, kaip galite su juo susitvarkyti. Vieniems padeda kvėpavimo pratimai, kitiems meditacija, išsikalbėjimas ar psichoterapija. Atminkite, kad tie, kas gyvena nuolatiniame strese, turi didesnę riziką susidurti su skydliaukės veiklos sutrikimais“, – pasakoja pašnekovė.
Rekomenduojama ne tik vesti sveiką gyvenimo būdą, tačiau ir valgyti produktus, kuriuose yra gausu seleno, cinko.
„Didelis jodo trūkumas gali išprovokuoti skydliaukės ligas, tačiau mūsų šalyje jau seniai taikoma jodo stokos prevencija, maisto pramonėje papildant jodu duonos produktus ir pieną. Taip pat rekomenduojama vartoti joduotą druską.
Papildomą jodo preparatų (papildų) vartojimą gali rekomenduoti tik gydytojas, patiems žmonėms sava nuožiūra vartoti jodo papildų nerekomenduojama, kadangi yra skydliaukės susirgimų, kurių atveju reiktų vengti didesnių jodo kiekių.
Be to, valgykite ir daug įvairių riešutų, ankštinių bei kitų daržovių, nes jose yra daug seleno, cinko ir kitų reikalingų medžiagų. Įdomu ir tai, kad esant tam tikroms autoimuninėms skydliaukės ligoms, pasirodo vis daugiau duomenų, kad teigiamą naudą duoda begliuteninė dieta, gliuteno ir laktozės ribojimas“, – dalinasi įžvalga LSMU Kauno ligoninės Konsultacijų poliklinikos endokrinologė Vita Lizdenienė.
