Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Akušerijos ir ginekologijos centro gydytoja akušerė-ginekologė Gintarė Denafaitė-Jaseliūnienė sako, kad jei toks atvejis pasitaiko vieną ar kelis kartus, sunerimti neverta, tačiau ilgesnį laiką pasikartojantys mėnesinių ciklo sutrikimai gali būti organizmo reakcija į tam tikrus susirgimus ar išorės dirgiklius.
Prasidėjus pirmosioms mėnesinėms, jos dažniausiai susireguliuoja per keletą metų nuo jų atsiradimo pradžios. Normalus mėnesinių ciklas yra 21–35 dienos, o kraujavimo trukmė svyruoja nuo 2 iki 7 dienų. G. Denafaitė-Jaseliūnienė sako, kad stabiliausias mėnesinių ciklas stebimas tarp 20–40 m. amžiaus moterų. Pirmieji 3–5 m. nuo mėnesinių pradžios ir paskutiniai 10 m. iki menopauzės pradžios – laikas, kai dažniau stebimi ciklo trukmės pokyčiai.
„Jei pirmaisiais metais nuo mėnesinių pradžios jų ciklas ir kraujavimo trukmė svyruoja, tai normalu. Kreiptis į specialistą reiktų tada, jei ciklo trukmė staiga tapo trumpesnė nei 21 diena arba ilgesnė nei 35 dienos, jei mėnesinių ciklas staiga prarado bet kokį iki tol buvusį reguliarumą ir dėsningumą, jei kraujuojama daugiau nei 7–10 dienų, arba jei mėnesinių nebuvo 6 mėn. laiko ir daugiau“, – teigia gydytoja.
„Žinoma, kiekvienos moters mėnesinių trukmė gali būti skirtinga. Vienos kraujuoja 7 dienas, kitos vos 2–3 dienas. Susirūpinti reiktų, jei pavyzdžiui 3 dienų trukmės kraujavimas staiga pailgėjo iki 8 ar dar daugiau dienų ir tai nutiko ne vieną kartą, bet tampa tendencija. Tokiu atveju kreiptis į ginekologą reikia“, – priduria ji.
Nereguliarumą gali lemti stresas
Anot specialistės, mėnesinių reguliacija yra itin sudėtingas procesas, kuriame dalyvauja tam tikros smegenų struktūros ir vidiniai lytiniai organai. Mėnesinių ciklo sutrikimų priežasčių gali būti daug ir įvairių, o tarp jų – tiek fizinės kilmės, tiek psichologinės kilmės negalavimai:
„Verta paminėti skydliaukės veiklos sutrikimus – dažniausiai mėnesinės sutrinka dėl nepakankamos skydliaukės funkcijos. Mėnesinių ciklas taip pat gali sutrikti sergant sunkiomis lėtinėmis ligomis, esant kai kurioms kiaušidžių patologijoms, kaip policistinių kiaušidžių sindromas, taip pat dėl gimdos miomų, polipų.
Menstruacijos gali išsibalansuoti ir dėl gyvenimo būdo pokyčių, pavyzdžiui, griežtos dietos, didelio fizinio krūvio, streso ir įtampos. Padėti šioje situacijoje gali gydytojas akušeris-ginekologas, kuris, atlikęs pirminį ištyrimą, išklausęs pacientės pasakojimą, nukreips ją tinkama ištyrimo linkme.“
G. Denafaitė-Jaseliūnienė sako, kad stresas, o ypač itin didelis stresas bei įtampa, gyvenimo sukrėtimai gali sutrikdyti iki tol buvusį reguliarų mėnesinių ciklą. Dažniausiai tai yra laikina – stresui praėjus, mėnesinės dažniausiai susireguliuoja savaime. Vis dėlto, tai labiau praktiniai medikų pastebėjimai.
„Nėra atlikta didelių ir patikimų mokslinių tyrimų rodančių, kaip tiksliai stresas veikia mėnesines, bet pavienės, nedidelės apimties studijos arba paneigia, arba pagrindžia šį ryšį. Nereguliarios mėnesinės moteriai pirmiausia sukelia psichologinį diskomfortą, nes ji galbūt negali planuoti tam tikrų įvykių, renginių savo gyvenime“, – pasakoja specialistė.
Sureguliuoti ciklą būtina
Jei moters simptomus įvertinęs ginekologas nustato, kad mėnesinių ciklas neatitinka normos, jį sureguliuoti reikia. Priemonės ciklo reguliavimui priklauso nuo moters amžiaus ir nuo ciklo sutrikimo priežasties. Pasak G. Denafaitės-Jaseliūnienės, vienais atvejais užtenka sudėtinių kontraceptinių tablečių, kitais atvejais galima rinktis hormoninę gimdos spiralę. Rečiau kaip gydymo arba diagnostinės priemonės gali būti taikomos chirurginės procedūros.
„Gydytojas ginekologas atlieka visus reikiamus tyrimus, reikalingus mėnesinių ciklo sutrikimų priežastims įvertinti, tad pajutus pokyčius organizme reikėtų kreiptis į profesionalus. Specialistai pasirūpina viskuo – pradedant ginekologiniu moters ištyrimu, lytinių organų echoskopija, hormonų tyrimais, baigiant sudėtingesniais radiologiniais tyrimais, procedūromis ar operacijomis“, – pranešime spaudai vardija gydytoja.
Pataria įvertinti ir kitus požymius
G. Denafaitė-Jaseliūnienė sako, kad sunerimti reikėtų pasikeitus ne tik mėnesinių ciklui, bet ir atsiradus kitiems požymiams. Neįprastai ilgos mėnesinės gali atsirasti dėl hormoninių sutrikimų, tam tikrų organinių patologijų, kaip gimdos miomos, polipai, vėžys, kraujo krešumą veikiančių vaistų vartojimo ir kitų.
„Skausmingos mėnesinės gali būti endometriozės požymis, taip pat skausmingumas gali būti sąlygotas gimdos miomų, kartais dėl dubens uždegiminės ligos, gimdos kaklelio patologijų ir kt. Reikėtų paminėti, kad skausmingos mėnesinės dažniau būdingos merginoms iki 20 m. amžiaus, negimdžiusioms, toms, kurios turi itin gausias mėnesines, taip pat pastebimas ir šeiminis polinkis. Priemonių sureguliuoti mėnesines ir sumažinti jų skausmingumą yra. Visais atvejais atsakyti į klausimus padės detalus ginekologinis moters ištyrimas“, – sako gydytoja akušerė-ginekologė.
Ji atkreipia dėmesį, kad nereguliarios mėnesinės iš esmės netrukdo pastoti. Tačiau jei esant nereguliariam ciklui kartu diagnozuojamos tokios ligos kaip policistinių kiaušidžių sindromas arba endometriozė, pastoti gali būti sunkiau:
„Reikėtų paminėti, kad gydytojui visada lengviau skaičiuoti nėštumo trukmę ir nustatyti gimdymo terminą, kai mėnesinės būna reguliarios ir moteris žino paskutinių mėnesinių datą. Bet net ir nesant reguliarioms mėnesinėms, atlikus ankstyvąją vaisiaus echoskopiją, galima visiškai pasikliauti jos duomenimis ir tiksliai nustatyti gimdymo terminą.“
