Lietuvos ir Lenkijos pirmosios ponios dalyvavo Varšuvos nacionalinėje bibliotekoje vykusiame parodos, skirtos 1863–1864 m. sukilimo 160-osioms metinėms, atidaryme.
Pasidabinusios tiesaus silueto suknelėmis, abi moterys žvilgėjo elegancija. Visgi, gražiausiu aksesuaru tapo nuo veidų nedingstanti šypsena.
Lietuvą ir Lenkiją vienija bendra istorija, paveldas ir laisvės siekis
„Ši paroda liudija, kad mūsų tautų bendras siekis kovoti už laisvę ir susigrąžinti XVIII a. pabaigoje prarastą valstybingumą turi ilgaamžę, kelių sukilimų pažymėtą istoriją. Vienas kovingiausių bendro pasipriešinimo okupacinei valdžiai pavyzdžių – 1863–1864 m. sukilimas.
Bendra lietuvių, lenkų, baltarusių ir ukrainiečių anuometinė kova mus įkvepia ir įpareigoja puoselėti didvyrių atminimą. Prieš 160 metų Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėse kilo galingas patriotinių jausmų proveržis“, – sakė D. Nausėdienė.
Pirmoji ponia pabrėžė, jog vykstantis Rusijos karas prieš Ukrainą primena, kad nė viena tauta nėra apsaugota nuo priešiško režimo kėslų. Atsparūs esame tiek, kiek esame vieningi ir patriotiški.
„Patriotizmo ir pilietiškumo ugdymas yra ne tik švietimo, bet ir visos visuomenės rūpestis bei atsakomybė. Džiugu, kad Varšuvos nacionalinė biblioteka, organizuodama tokias parodas kaip ši, prisideda prie pilietinio švietimo“, – teigė D. Nausėdienė.
Šiemet, sausio 22 dieną, sukako 160 metų, kai Varšuvoje prasidėjo sukilimas prieš Rusijos imperijos valdžią, kuris labai greitai išplito ir Lietuvoje.
1863–1864 m. sukilimu buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės tautos – lietuviai, lenkai, baltarusiai, ukrainiečiai – siekė išsivaduoti iš Rusijos imperijos priespaudos. Tai buvo kovingiausias, ilgiausiai trukęs išsivadavimo sąjūdis bei kova už laisvę Rusijos imperijoje XIX amžiuje.
