Psichologo, psichoterapeuto Andrius Kalugino teigimu, dažnu atveju priimti sprendimą skirtis yra nelengva užduotis, tačiau būtina brėžti ribas ir suprasti, kada geriausias sprendimas – nutraukti santykius.
Svarbūs du rodikliai
Psichologas, psichoterapeutas pažymi, kad skyrybos yra kraštutinis, radikalus žingsnis. Pastebėjus ženklus, kad santykiai šlyja arba pašlijo, dar galima bandyti juos taisyti, tačiau yra du rodikliai, į kuriuos atsižvelgiant galime suprasti, kad reikia žengti šį sunkų žingsnį.
„Pirmasis žingsnis – totalus santykių atšalimas. Atšalimas kraštutine forma yra susvetimėjimas, kuomet žmonės ilgą laiką, kuris skaičiuojamas maždaug apie metus, yra visiškai atšalę vienas kitam tiek bendravimo prasme, tiek seksualine aistra, tiek švelnumu, rūpestingumu.
Tada žmonės tarsi gyvena savo gyvenimą atskirai, tik po vienu stogu, bet nebesidomi vienas kitu, per daug nekalba.
Visiškas atšalimas, trunkantis ilgiau nei metus, yra rodiklis, kad nebeverta kreiptis kažkur, taisyti santykių. Tai yra rodiklis, kad verta mąstyti apie santykių nutraukimą arba skyrybas“, – teigė A. Kaluginas.
Pašnekovas pažymi, kad kiek kitaip yra santykių įkaitimo atveju, kai dažnai kyla barniai, konfliktai, pykčiai, santykių aiškinimaisi. „Įkaitę santykiai dar nebus rodikliu, kad reikia skirtis. Bet atšalimas tikrai bus“, – paaiškino jis.
Kitas rodiklis – reguliarus vertybių pamynimas, kuomet peržengiamos vertybinės raudonos linijos ir tai įvyksta ne kartą ir ne du:
„Vertybinės raudonos linijos kiekvienam žmogui yra savos. Vertybinių raudonų linijų peržengimas reiškia tai, kad antroji pusė peržengia žmogui nepriimtinus dalykus.
Kažkam tai bus nuolatiniai žeminimai, kažkam – neištikimybė, fizinis, psichologinis ar finansinis smurtas, melagystės ar kiti dalykai. Bet jeigu vertybinės raudonos linijos yra reguliariai peržengiamos, tikrai verta skirtis.“
Atsakykite sau į svarbiausią klausimą
Paklaustas, ar skyrybos, santykių nutraukimas visada yra sunkus žingsnis, A. Kaluginas patikina, kad kai kuriais atvejais šis sprendimas ateina savaime, o kitais mintis bręsta ne vieną dieną.
„Dažniausiai tai yra sunku, bet ne visais atvejais. Pavyzdžiui, santykiams atšalus, jeigu žmonės metus praktiškai nesikalba tarpusavyje ir nesidomi vienas kitu, sprendimas nėra sudėtingas, jis yra savaiminis.
Bet dažnu atveju tai išties yra gana sudėtingas sprendimas, kurį žmogus puoselėja ne vieną dieną, mąsto, svarsto, gal su kažkuo tariasi. Dažniausiai tai yra sunkus sprendimas, ypač jeigu yra bendri vaikai“, – aiškino psichologas, psichoterapeutas.
Jei galvoje kirba mintis apie skyrybas, psichologas primena, kad išėjimas iš santykių nėra garantija, kad nesant santykiuose arba sukūrus kitus santykius bus geriau.
„Paskatinti tokiam žingsniui nereikia savęs apgaudinėti mintimi, kad kituose santykiuose būtinai turi būti geriau. Kituose santykiuose bus, kaip bus, juos reikia formuoti taip, kad nekartotume ankstesnių klaidų, bet garantijų niekas nesuteikia“, – kalbėjo pašnekovas.
Ruošiantis tokiam svarbiam žingsniui, A. Kaluginas sako, kad save motyvuoti galima atsakius į labai paprastus klausimus:
„Ar man yra priimtina būti tokiuose santykiuose, kurie mane smukdo, psichologiškai žudo, nuodija? Ar man tai yra priimtina, ar aš tebenoriu aukoti save ir savo gyvenimą vardan šių santykių?
Jeigu žmogus po pamąstymų, galbūt po pasitarimų su draugais, giminaičiais ar psichologais vis tik nusprendžia, kad jam tai yra nepriimtina, tuomet reikia žengti tą sunkų žingsnį.“
