Tad kaip pakeisti požiūrį į paaugliškus iššūkius, atsikratyti stigmatizuojančių nuostatų apie paauglius, išmokti atpažinti jų sunkumus ir padėti jiems, kokia laiku suteiktos pagalbos vertė, šiandien savo įžvalgomis vaiko teisių gynėjų surengtoje konferencijoje su gausia auditorija dalijasi mokslininkai ir praktikai. Pristatyti antrus metus vaiko teisių gynėjų vykdomo Multidimensinės šeimos terapijos – pagalbos paauglius auginančioms šeimoms per terapinius pokalbius metodo rezultatai.
„Didžiuojuosi, kad Lietuvoje atsiranda naujos ir pažangios priemonės, teikiant paslaugas šeimoms ir vaikams. Multidimensinės šeimos terapijos metodas kaip tik yra tokia paslauga – sunkumus išgyvenantiems paaugliams ir šeimoms įveikiant iššūkius. Šiandien jau turime nemažai sėkmės istorijų ir neabejoju, kad ateityje jų tik daugės“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Nuo paklydimų paauglį saugo geri santykiai šeimoje
Vaiko teisių gynėjai sako, kad labai svarbu suprasti, jog paauglio elgesys didele dalimi priklauso nuo santykių šeimoje. Tad norint padėti su sunkumais susidūrusiam savo vaikui paauglystėje, būtina aiškiai įsivardyti šių sunkumų kilmę ir keistis visai šeimai.
Tokį unikalų metodą, kai į pokytį įtraukiamas ne tik vaikas, bet ir artimiausia jo aplinka (tėvai, mokyklos bendruomenė, draugai), siūlo vaiko teisių gynėjų vykdoma Multidimensinės šeimos terapijos programa.
„Džiaugiamės atvėrę kelią į šiuolaikišką pagalbą paauglius auginančioms šeimos. Darbui Olandijos profesionalų parengti mūsų specialistai, kartu su paaugliais ir jų tėvais per pusę metų intensyvaus darbo sukuria tikrą stebuklą – ne vienai šeimai padėjo patikėti, kad pokytis įmanomas net ir pačiose sudėtingiausiose situacijose“, – kalba Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė.
Pasak I. Skuodienės, paauglystė išties kupinas iššūkių metas vaikui, tėvams, mokytojams. Tačiau tai gali būti ir visus auginantis metas – supratus, kad vaiko sunkumai dažnu atveju byloja apie keistinus suaugusiojo santykius su vaiku, būna kur kas lengviau rasti pozityvius sprendimus.
Jau pavyko padėti daugiau nei 70-čiai šeimų. Šiuo metu dirbama dar su 53-imis į krizę patekusiomis paauglių šeimomis.
Konferencijoje dalintasi konkrečių šeimų istorijomis. Jos iliustruoja, kaip per susitikimus su šeimos terapijos specialistu keitėsi santykis šeimoje, atsistatė ryšys tarp vaiko ir tėvų, tėvai išmoko girdėti ir suprasti vaiką, gerbti ir įsiklausyti. Terapijos padėjo spręsti sudėtingas paauglio elgesio problemas – tokias, kaip mokyklos nelankymas, priklausomybės, o smurtinį elgesį keisti pozityviomis emocijų išraiškomis.
Suprasti paauglį ir jam padėti – visada tinkamas laikas
Kalbėdama apie paauglio elgesio sunkumų kilmę, Liudovika Pakalkaitė, traumai jautrių metodų praktikė atkreipia dėmesį į ankstyvosios vaikystės patirčių įtaką. Kalbėtojos nuomone, vaikystėje patirtos traumos paauglystėje aktyvuojasi, jei iki tol vaikui nebuvo padėta jas įveikti. Trauma tiesiog nulemia, kaip į bet kurį dalyką vėliau reaguojame, priimame ir elgiamės.
Raida, ypač emocinė, gali vėluoti perpus. Saugaus ryšio trūkumas dažnu atveju yra patenkinamas santykyje su bendraamžiais, priimant bet kokį ryšį – paaugliui svarbiausia būti reikalingam, pripažintam ir priklausyti kam nors. Toks būtinas besiformuojančiai asmenybei artumo poreikis veda į ankstyvus lytinius santykius, priklausomybes ir pan. Elgesys yra ženklas, išraiška visko, ką esame patyrę.
Lektorė sako, kad trauma yra ne tai, kas vaikui nutinka, bet tai, kas nutinka vaiko kūne jos metu. Meilės, dėmesio stoką vaikas įveikia lengviau, jeigu gauna tinkamą pagalbą. Kur kas gilesnes žaizdas palieka smurtiniai patyrimai. Tačiau L. Pakalkaitė optimistiškai žvelgia į paauglystės iššūkius, kokie sudėtingi jie būtų.
Ji primena, kad žmogaus smegenys išlieka plastiškos net iki 25–27 m. Jos nuomone, bet kada galime perkeisti paauglio patirtis, suteikti jam naujų ir pozityvių patyrimų. Galime kompensuoti tai, ko vaikas negavo ir pakeisti paauglio elgesį bei reakciją į aplinką.
Paaugliški nusižengimai pernelyg sureikšminami
Statistika rodo, kad pernai 558 šalies paaugliai nuo 13 iki 17 m. įtarti nusikalstamų veikų padarymu, itin sunkiais nusikaltimais kaltintų paauglių – 267. Per dešimt metų tokių nusikaltimų sumažėjo tris kartus, tačiau bent kartą gyvenime iš parduotuvės ką nors pavogė kas dešimtas nepilnametis.
Apie ugdymo įstaigose tarp vaikų kylančias patyčias, psichologinio ar fizinio smurto atvejus vaiko teisių gynėjai pranešimų gauna vis daugiau. 2020 m. iš ugdymo įstaigų buvo gauti 928 pranešimai apie galimus vaiko teisių pažeidimus, 2021 m. – 1139, 2022 m. – 1455. Per šių metų pirmąjį ketvirtį gauti 595 pranešimai.
Tačiau Jungtinių Tautų Nepilnamečių nusikalstamumo prevencijos gairės skelbia, kad jaunuolių elgesys, neatitinkantis visuotinių socialinių normų ir vertybių, dažnai yra sudedamoji brendimo ir augimo dalis ir daugelis žmonių jį savaime išauga.
Vilniaus universiteto atstovas Gintautas Sakalauskas teigia, kad kai reaguojama į vaiko nukrypstantį nuo normos elgesį siekiant jį kontroliuoti, bet nesigilinant į šio elgesio priežastis ir pagalbos poreikį, vaikas susiduria su izoliacija arba yra baudžiamas. Tai nesprendžia problemos.
Pripažinimo ir integravimo strategija besivadovaujantys profesionalai laikosi nuostatos, kad nukrypstantis nuo normos elgesys yra simptomas, signalizuojantis apie gilesnius vaiko pagalbos poreikius, kuriuos profesionalai siekia atliepti, o pagrindinis tikslas turi būti pagerėjimas konkrečiu momentu ir vaiko tolimesnio gyvenimo pokytis.
Kilus klausimams, kviečiame žmones pasikonsultuoti su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 8 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant bendruoju pagalbos numeriu 112.
