Iš Kauno kilęs, tačiau daug laiko ir Londone, Anglijoje, praleidžiantis mitybos specialistas Tomas pasakoja, kad jau nuo vaikystės turėjo problemų su žarnynu, o skrandžio skausmais pradėjo skųstis būdamas vos 10 metų. Iš pradžių tėvai nekreipė į tai dėmesio, tačiau galiausiai skausmas tapo reguliarus ir prasidėjo priežasties, kodėl skauda, paieškos.
„Gydytojai patardavo tokius bendrus dalykus – valgyti daugiau sriubų, košių, šilto maisto, bet niekas iš esmės nesigilino, koks yra maistas mano mitybos racione. Viskas išsirutuliojo iki to, kad būdamas 12 ar 13 metų skrandyje turėjau 1 cm skersmens opą. Patekau į ligoninę. Tada prasidėjo gilinamasis į tai, ką valgau.
14 ar 15 metų jau pats pradėjau gilintis į mitybos ypatumus, nes man pabodo nuolatinės bėdos su skrandžiu. Mano tėvas lygiai taip pat turėjo problemų su skrandžiu. Jis dalindavo man patarimus, kas jam padėdavo“, – pasakoja Tomas.
Stengėsi surasti, kas padėtų malšinti skausmą
Vėliau jis suprato, kad visgi turi surasti, kas geriausiai padės jam pačiam, todėl sugalvojo riboti įvairius kepinius.
„Bandeles ir spurgas aš užsigerdavau limonadu. Nusprendžiau, kad reikia riboti šiuos produktus. Pajutau pagerėjimą. Virškinimas pasidarė greitesnis. Vėliau mažinau riebaluose keptą maistą. Gal 17-18 metų pradėjau dar labiau domėtis ir atradau, kad pieno produktai gali sukelti virškinimo pablogėjimą, kietinti vidurius dėl vieno baltymo – kazeino, kuris virškinamas labai lėtai“, – apie savo atradimus pasakoja jis.
Sulaukęs 20-ies vyras nusprendė, kad verta užsirašyti į sporto salę pakilnoti svarmenų – norėjo pakeisti savo kūno apimtis bei pasididinti ištvermę, tačiau pradėjęs sportuoti padarė ir dar vieną netikėtą atradimą:
„Būtent tuo metu aš pamačiau, kad sportininkai vartoja labai daug pieno produktų ir turėdavo šiokių ar tokių problemų su virškinimu. Jie tą problemą spręsdavo su fermentų vartojimu. Man tai atrodė keista, todėl pradėjau pieno produktus riboti iki tol, kol galiausiai jų neliko mano mityboje.
Tai tikriausiai buvo vienas iš pagrindinių faktorių, kuris pagerino mano žarnyno veiklą kardinaliai. Vėliau viskas atėjo laipsniškai – saldumynai ribojami, gyvūninės kilmės produktai. Stebėdamas sportininkų mitybą pamačiau, kad jų mityba nėra pati palankiausia sveikatai. Jų tikslas padėti pasiekti rezultatus, o kokia kaina – nesvarbu“, – svarsto jis.
Vyras nusprendė padaryti eksperimentą – iš savo mitybos visiškai pašalinęs vieną ar kitą produktą ar produktų grupę, po kurio laiko sugrąžindavo juos į savo racioną ir stebėdavo, kaip tai paveiks jo savijautą.
„Pirmą kartą pieno produktų visiškai atsisakiau būdamas 21-erių. Visai jų nevartojau ir stebėjau, kaip jaučiuosi. Po to pradėjau juos valgyti, nes norėjau pažiūrėti ar pradėsiu jaustis prasčiau. Taip ir buvo. Vėl iš naujo atsirado dilgėlinė. Tada buvau jau 100 proc. įsitikinęs, kad būtent tai ir sukėlė man dilgėlinę.
O dėl mėsos – pirmiausiai atsisakiau raudonos mėsos ir pasilikau tik paukštieną. Skirtumas iškart buvo jaučiamas, nes paukštiena virškinama greičiau. Vėliau atsisakiau ir baltos mėsos. Pastebėjau, kad dar geriau jaučiuosi – energijos dar padaugėjo. Atsirado daugiau ištvermės, jėgos, nors kūno svoris visiškai nepatiko.
Vėliau nusprendžiau pabandyti ir vėl valgyti mėsą, bet ištvėriau tik 3 mėnesius. Pajutau, kad valgydamas mėsą aš ir ilgiau miegu, ir virškinimas lėtesnis pasidarė. Tada vėl visiškai nustojau valgyti mėsą ir prie jos negrįžau. Vis stebėdavau savo organizmą, ar man netrūksta geležies, B grupės vitaminų. Gilinausi, kaip gauti tas medžiagas, kurios yra mėsoje, kitais būdais“, – pasakoja jis.
Nusprendė hobį paversti savo pragyvenimo šaltiniu
Gyvenimo keliai Tomą nuvedė į Londoną, kur vyras nusprendė įsitvirtinti, kadangi tuo metu dar gerai nemokėjo kalbos, tad darbo reikėjo ieškoti ten, kur daug kalbėti neprireiks. Taip jis įsidarbino statybose, tačiau po metų sunkaus ir daug viršvalandžių reikalaujančio darbo, Tomas nusprendė, kad savo pomėgį reikia paversti savo profesija ir pradėti žmones rimtai konsultuoti mitybos klausimais.
Tačiau galima sakyti, kad jo, kaip mitybos specialisto, kelias prasidėjo pradėjus eiti į treniruoklių salę, nes susidūręs su sportininkų mityba pajuto, kad ne viskas, ką mato, yra aišku, todėl atsakymų ieškojo knygose, skirtose medicinos studentams.
„Pasak sportininkų, jie sveikai maitinosi, tačiau tai ne visai buvo tiesa. Susidarė tokia iliuzija, kad jeigu jie yra raumeningi ar liekni, jie tai pat yra sveiki. Pastebėjau, kad yra atvirkščiai – ne visi jie galėjo pasigirti gera sveikata.
Aš pradėjau vis labiau gilintis, skaityti vadovėlius skirtus dietologijos studentams. Pamažu įvairius dalykus išbandžiau ant savęs. Žmonės pamatę, kad aš gerai jaučiuosi, gerai atrodau, vis klausdavo manęs, ką darau. Kai buvau 22-ejų, pradėjau dalinti patarimus, ką daryti. 8-9 žmonėms iš 10 mano patarimai tikdavo. Būdamas 25-erių jau pradėjau iš esmės konsultuoti žmones. Savaime plėtėsi ir klientų ratas“, – savo karjeros keliu dalinasi jis.
Dažniausia žmonių daroma klaida
Dažnai žmonės išgirdę, kad kitas žmogus nusprendė atsisakyti ne tik mėsos, bet ir pieno, kiaušinių bei visų kitų gyvūninės kilmės produktų nustemba, nes, atrodo, kad žmogui nebelieka, ko valgyti. Tačiau Tomas sako, kad visavalgiai patys dažnai nepastebi, kad dažno mitybos racionas susideda vos iš kelių tų pačių produktų.
„Visavalgiai žmonės net nepastebi, kad jie maitinasi labai paprastai – jie valgo šiek tiek paukštienos, raudonos mėsos, košių kažkokių ir vaisių. Apie daržoves išvis dažnai pamiršta. Labai monotoniška mityba gaunasi.
Kai nusisuki nuo gyvulinės kilmės produktų, atsiveria visai kiti dalykai. Yra daugybė vaisių rūšių ir daržovių rūšių. Nėra sudėtinga iš to maitintis. Organizmas, norėdamas gauti tam tikras medžiagas iš maisto, pats su mumis kalba. Reikia tik surasti tą komunikaciją su kūnu – žiūrėkite į produktus ir jeigu išsiskiria seilės, imate juos, dedatės į krepšį ir valgote juos. Kalbant apie termiškai apdorotus produktus, labai lengva susirasti naują, greitą receptą, kurį kartodami galite vis improvizuoti – įdėti naują prieskonį ar naują ingredientą ir taip praplėsti savo mitybos ribas“, – sako mitybos specialistas.
Nors pats Tomas yra atsisakęs gyvūninės kilmės produktų bei miltinių patiekalų, saldumynų, vyras pataria žmonėms nepulti stačia galva ir neskubėti kardinaliai keisti savo mitybos įpročių.
„Svarbiausia savęs griežtai neriboti ir nedrausti sau dalykų, nes maistas vis tiek turi suteikti malonumą. Žmogus, atsisakydamas vieno produkto, turi gerai apgalvoti, kuo jį pakeis. Pavyzdžiui, jeigu iš to produkto gavote baltymų, tuomet turite pasižiūrėti, kas gali pakeisti šį produktą, ar nesunku jį pakeisti.
Dar labai svarbus psichologinis faktorius – kai žmonės nusprendžia nuo sausio 1-os dienos ar nuo pirmadienio atsisakyti visko iškart, būna didžiausia klaida. Norint atsisakyti gyvulinės kilmės produktų reikalinga tam tikra metodika – 6-9 mėnesius po šiek tiek mažinama gyvulinės kilmės produktų, įtraukiant vis daugiau vaisių ir daržovių. Tai reikalinga, kad mūsų žarnyne esantys mikroorganizmai persitvarkytų. Kai keiti mitybą, ji pasikeičia ir prisitaiko prie naujų sąlygų“, – aiškina jis.
Dažniausiai kankina dvi tos pačios bėdos
Dabar mitybos specialistas Tomas yra išleidęs dvi knygas apie sveiką mitybą ir dažniausiai konsultuoja lietuvius, gyvenančius užsienio šalyse. Specialistas sako, kad savo patirtimi pastebėjo liūdną tendenciją – žmonės dažniausiai kreipiasi dėl dviejų problemų.
„Dažniausiai žmones kankinantys dalykai yra du – antsvoris ir energijos stoka. Tik apie 10 proc. besikreipiančių žmonių nori gilinti savo žinias apie sveiką mitybą. Visi kiti turi vieną iš dviejų šitų problemų. Kai moterys supranta, kad kažkas negerai, ima domėtis savarankiškai, bet pasiklydusios informacijoje pradeda ieškoti žmonių, kurie gali padėti.
Viršsvoris dabar labai dažnai susijęs su emociniu valgymu. Žmonės patiria daug streso – stresas šeimoje, stresas darbe. Šitas jausmas kaupiasi ir atsiranda noras kompensuoti hormonų, užtikrinančių gerą savijautą, trūkumą. Jis kompensuojamas kepiniais, saldumynais, alkoholiu ar kitais žalingais įpročiais. Žmonės stengiasi dirbtinai stimuliuoti save, kad jaustųsi bent dirbtinai geriau“, – pastebi jis.
Tačiau, pasak jo, galima matyti ir šviesiąją pusę. Šiais laikais žmonės kur kas labiau pasitiki mitybos specialistais nei anksčiau ir supranta jų paslaugų teikiamą naudą.
„Paskutinius 5 metus žmonės ėmė suprasti ir vertinti tai, ką jiems gali suteikti mitybos specialistas. Anksčiau mitybos specialistas atrodė kaip šarlatanas, nes atrodė, kad viskas ir taip aišku. Žmonės pasitikėdavo šeimos gydytojais ar gastroenterologais, tikėdavo, kad išgėrus jų paskirtų vaistų, viskas pagerės ir pasikeis. Dabar jau suprantame, kad svarbiau surasti problemos priežastis ir spręsti jas nuo pačių pagrindų.
Kartais į mane kreipiasi ir šeimos gydytojai, o tai yra labai sveikintina, nes jie mokydamiesi labiau orientuojasi į kitus dalykus, o ne į mitybą, bet taip yra ir užsienyje. Viršsvorį turintys žmonės supranta, kad jiems nėra kitos išeities, tik ieškoti būdų susitvarkyti mitybą, nes tablečių gerti nenori, o judėti yra sunku. Iš dalies galima sakyti, kad žmonės tikrai išdrąsėjo ieškoti pagalbos“, – sako mitybos specialistas Tomas.
