Minimalizmo ir natūralumo link
Kaip teigia etnologė Jūratė Bytautė, lietuvių prigimtinėje kultūroje Vėlinės nuo seno buvo labai svarbi diena. Protėviai visuomet buvo gerbiami ir iš jų tikėtasi pagalbos gyvenimo problemų sprendime, apsaugos sudėtingose situacijose. Visgi pati kapų puošimo tradicija Lietuvoje atsirado palyginus neseniai, rašoma pranešime spaudai.
„Aktyviau kapai per Vėlines puošiami apie pusė amžiaus. Mūsų seneliai, pagerbdami išėjusius, kapą papuošdavo keliomis eglišakėmis, uždegdavo žvakelę. Dar senesniais laikais per Vėlines žmonės laikydavo kitų, su puošyba nesusijusių tradicijų: dalindavosi vaišėmis, dalį jų paliekant kaip auką išėjusiems, degindavo laužus iš senų nuvirtusių kryžių, giedodavo giesmes (ši tradicija iki šiol išlikusi Margionių kaime Dzūkijoje)“, – pasakoja J. Bytautė.
Pasak etnologės, puošybos virsmai įvyksta natūraliai ir priklauso nuo gyvenimo ritmo, tradicijų tąsos šeimose ar noro atsigręžti į senelių puoselėtus papročius.
„Keičiantis mentalitetui, keičiasi ir papročiai bei įpročiai. Šiais laikais visko turime daugiau, galime aprėpti plačiau, tačiau laiko turime mažiau. Šios aplinkybės transformuoja ir požiūrį į Vėlinių ritualus bei kapų priežiūrą. Prieš kokį dešimtmetį išgyvenome etapą, kai ant kapų norėjosi turėti visko ir kuo gausiau. Dabar, atrodo, pradedame pervargti nuo pertekliaus, vėl atsigręžiame į minimalizmą ir natūralumą“, – įžvalgomis dalijasi J. Bytautė.
Lankant kapines svarbu nelikti abejingiems ir apleistiems kapams. Mat, pasak etnologės, norint parodyti pagarbą nereikia jokių didelių investicijų, pakanka išrauti piktžoles ir uždegti nedidelę žvakelę.
Žvakės ir gėlės – vis dar nepakeičiamos
Lietuviško prekybos tinklo komercijos vadovė Vilma Drulienė pastebi, kad žmonių poreikiai po truputį keičiasi, tačiau kai kurie atributai visgi išlieka.
„Palyginus kelių pastarųjų metų pardavimų rodiklius, akivaizdžiai matome, kad pirkėjai per Vėlines neapsieina be žvakių – 2018-ųjų spalį fiksavome 12 proc. pardavimų augimą, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2017-aisiais. Stengiamės pasiūlyti kuo platesnį žvakių asortimentą, kad pirkėjai galėtų jas rinktis pagal puoselėjamas tradicijas, poreikius ar asmeninius įsitikinimus. Šiemet asortimente turėsime tiek tradicines (degančias nuo 20 iki 105 valandų), tiek LED bei skirtingų dydžių elektronines žvakes – vienos iš jų, įdėtos į specialų įdėklą, švies net iki 40-ies dienų“, – pasakoja V. Drulienė.
V. Drulienė pastebi, kad pirkėjai pagerbti išėjusiems artimiesiems vis noriau renkasi gyvas gėles: „Taip manyti leidžia šiuo laikotarpiu augantys gyvų gėlių – tiek skintų, tiek vazonėliuose esančių chrizantemų – pardavimai. Štai 2018-ųjų spalį minėto prekybos tinklo parduotuvėse parduoti net apie 180 tūkst. chrizantemų vienetai. Pirkėjams taip pat suteikiame galimybę rinktis ir eglių šakeles, viržius (skintus ir esančius vazonėliuose), o šiemet pristatėme naujovę – keturių rūšių būtent Vėlinėms sukurtas kompozicijas.“
Svarbu tinkamai rūšiuoti
Kad ir kokie kapinių atributai būtų pasirinkti, labai svarbu, kad vėliau jie neliktų numesti kapinėse arba nebūtų netinkamai išmetami. Dėl to, tiek tvarkant kapus prieš Vėlines, tiek po jų būtina atskirti žaliąsias atliekas (nugrėbtus lapus, nužydėjusias gėles ir pan.) nuo kitų ir mesti jas į organinėms atliekoms skirtus konteinerius; plastikinius žvakių indelius reikėtų išvalyti nuo vaško likučių ir mesti į plastikinių atliekų konteinerius. Keliauti į juos turėtų ir dirbtinės gėlės, tik prieš tai nuo jų reikėtų pašalinti tekstilę – jei tokios esama. Minimus konteinerius dažniausiai galima rasti prie įėjimų į kapines.
