Odos pokyčiai: nėštumo metu ir po jo
Beveik kiekviena moteris, kuri laukiasi vaikelio ar jį maitina, susiduria su hormonų nulemtais odos pokyčiais. Pavyzdžiui, pigmentacijos, nagų problemomis, sausa oda. „Nordclinic“ dermatologijos padalinio gydytojos dermatovenerologės Ugnės Jarilinaitės-Grinaveckės teigimu, dažniausiai moterys naujas pigmentines dėmes pastebi ant spenelių, areolių, kaklo, pažastų, vidinės šlaunų dalies. Taip pat stebima, kad apie 75 proc. nėščiųjų pasireiškia melasma, o šios ligos gydymas jau gali būti taikomas tik po gimdymo, tačiau dažnai visos šios problemos išsprendžiamos.
„Vis dėlto, retesniais atvejais pasitaiko ir nėščiųjų dermatozių, kurios jau yra patologinės, tik gestaciniu periodu pasireiškiančios odos būklės, kurios kai kuriais atvejais gali būti susijusios su didesne rizika tiek mamai, tiek ir vaikui“, – sako U. Jarilinaitė-Grinaveckė.
Geresnės odos būklės verta luktelėti
Gydytoja savo nėščiosioms pacientėms nuolat akcentuoja, kad odos pokyčių svarbu neišsigąsti. Problemos rečiau užsitęsia maitinant ir įprastai baigiasi po gimdymo. O jeigu ne, nustojus kūdikį maitinti, galima pradėti pamažėle grįžti į įprastą savo odos priežiūros ritmą. Kai kurie dariniai ar pakitimai dingsta per 3 mėnesius po gimdymo, o jeigu užsitęsia 6 ir daugiau – jau vertėtų kreiptis dėl gydymo. Tas pats taikoma ir pigmentacijai – nutraukus maitinimą gydymas pradedamas su vietiniais preparatais, o po pusmečio – lazeriais.
Vis dėlto, yra būdų, kaip savo oda mamos gali pasirūpinti ir nėštumo bei žindymo laikotarpiu. U. Jarilinaitė-Grinaveckė pataria drėkinti odą, naudoti priemones, kuriose nėra kenksmingų medžiagų, geriausia – bekvapes ir hipoalergines, kurių sudėtyje yra hialurono rūgščių ir vitamino C. „Taip pat svarbu gerti daug skysčių ir pasitarus su gydytoju vartoti maisto papildus bei atstatyti tam tikrų medžiagų kiekius. Reikėtų nepamiršti drėkinti ir kulnų odos, nes jiems natūraliai tenka didžiulė apkrova – jie dažnai įtrūksta ir formuojasi hiperkeratozė, todėl nėščiosioms visada rekomenduoju pasimėgauti pedikiūrais“, – patarimais dalijasi gydytoja.
Plaukų pokyčiai: nėštumo metu ir po jo
Kadangi hormonai lemia didelę dalį to, kaip mes jaučiamės ir atrodome, jų pokyčiai nėštumo metu daro įtaką ne tik odai, bet ir plaukams.
Dermatovenerologės-trichologės Aušrinės Ramanauskaitės teigimu, dauguma besilaukiančių moterų nėštumo metu jaučia, kad plaukai sustiprėja ir nebeslenka. Tiesa, yra ir neigiama to pusė – moterys taip pat pastebi, kaip pradeda augti nauji plaukeliai ir nepageidaujamose vietose. Pavyzdžiui, veido, bambos ar krūtų srityse. Tačiau ne visos moterys patiria tą patį. Kai kurioms priešingai, gali prasidėti reakcinis plaukų slinkimas, paūmėti plaukų retėjimas ar net atsirasti plikimo plotų.
„Plaukų augimo pokyčiai vyksta dėka besikeičiančių hormonų – padidėjusio estrogenų kiekio. Tuomet moters organizme dauguma plaukų sinchroniškai, visi vienu metu pereina į augimo fazę ir nebekrenta. Vis dėlto, po gimdymo, po 3-4 mėnesių jaučiamas stiprus slinkimas ir plaukų masės netekimas. Tuo metu estrogenų kiekis organizme sumažėja ir visi papildomai užaugę plaukeliai išslenka. Svarbu prisiminti, kad tai – natūralus procesas. Tiesa, tokius ryškius pokyčius patiria tikrai ne visos besilaukiančios moterys. Tiksliau, apie trečdalį jų“, – teigia A. Ramanauskaitė.
Plaukų slinkimas – kada jau susirūpinti?
Taip pat kaip ir su odos priežiūra, vaistais ar buvusiais įpročiais, plaukų problemų gydymas nėštumo ir žindymo laikotarpiu skiriasi nuo to, kuris yra taikomas nesilaukiančiai moteriai. Gydytojos teigimu, tam tikri gydymo sprendimai yra draudžiami arba nerekomenduotini dėl to, kad bandoma apsaugoti kūdikį nuo rizikos, o kai kurie papildai ar vaistai tiesiog nėra ištirti su nėščiosiomis ir žindančiomis moterimis.
„Iš tiesų dažnai tokios plaukų problemos, kaip ir odos, išsisprendžia natūraliai. Įprastai pogimdyvinis plaukų slinkimas turėtų trukti apie 3-6 mėnesius ir tuomet plaukai jau turėtų nustoti slinkti nesudarius rizikos nuplikti“, – ramina A. Ramanauskaitė.
Vis dėlto, jeigu jau ir nėštumo metu pastebimas labai stiprus slinkimas ar net plikimo plotai, jaučiamas niežėjimas, atsiranda pleiskanojimas skalpe, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Tokia pati rekomendacija galiotų ir moterims, kurioms plaukai nenustoja slinkti daugiau nei 6 mėnesius. „Svarbiausia – neeksperimentuoti namuose. Tokiu nuostabiu ir tuo pat metu baisiu laikotarpiu ypač svarbus tinkamas priemonių, vaistų, procedūrų parinkimas“, – teigia gydytoja.
Norinčioms kiek įmanoma labiau pasirūpinti ir kontroliuoti pokyčius, gydytoja pataria nekankinti savo plaukų su tempiančiomis šukuosenomis – kasytės, dredai, kuodeliai ir suveržtos uodegytės gali ištempti ir taip silpnus plaukus. Galvą trinkti geriau švelniais šampūnais, naudoti šepečius su stambiais šerelias ir vengti karščio procedūrų plaukams. Pavyzdžiui, žnyplės tiesinimui ar sukimui, karšti metaliniai suktukai, ilgalaikiai plaukų formos keitimai (cheminis šukavimas, braziliškas keratino tiesinimas) gali gerokai pabloginti plaukų būklę, todėl geriausia jų vengti.
