Hospiso darbuotoja Julie McFadden buvo viso to liudininkė ir dabar dalijasi savo įžvalgomis, norėdama padėti žmonėms daugiau sužinoti apie mirtį ir mirties procesą. Dalydamasi savo mintimis „YouTube“, 41 metų moteris stengiasi, kad žmonės „mažiau bijotų“ mirties, rašo thesun.co.uk.
„Yra daug nežinomųjų apie mūsų gyvenimo pabaigą, todėl, manau, žmonės gali labiau bijoti. Tačiau kuo daugiau buvau šalia žmonių gyvenimo pabaigoje, tuo mažiau bijau, nes savo akimis mačiau, kaip mūsų kūnas padeda mums tam pasiruošti“, – sakė Julie.
Jie mus girdi
Julie atskleidė tris faktus apie mirtį, kurie ją labiausiai sukrėtė, kai ji pirmą kartą tapo hospiso slaugytoja. Pirmasis dalykas, kuris ją pribloškė, buvo tai, kad žmonės, atsidūrę ant mirties slenksčio, vis dar gali girdėti – net tada, kai atrodo, kad nebegali.
Kartais tai vadinama sąmonės netekimo sienos pralaužimu. „Buvo atlikti mirštančių žmonių tyrimai, kurie parodė, kad klausos jutiklis smegenyse išsijungia paskutinis“, – paaiškino slaugytoja.
Tai turėtų padėti žmonėms, kurie gali būti ramūs, žinodami, kad tai, ką jie sako savo mylimam žmogui paskutinėmis akimirkomis, yra girdima – net jei jis yra be sąmonės.
Kita vertus, Julie sakė, kad žmonės turėtų įsitikinti, jog būdami tame pačiame kambaryje „gerbia“ savo artimuosius.
„Prašome nesiginčyti ir nekalbėti apie juos taip, tarsi jų nebūtų, nes mes tikime, kad jie jus girdi. Aš, kaip hospiso slaugytoja, visada stengiuosi kalbėti su žmonėmis, kurie yra be sąmonės, taip, tarsi jie galėtų man atsakyti“, – sakė ji.
Julie, anksčiau dirbusi intensyviosios terapijos skyriaus slaugytoja, pridūrė, kad yra mačiusi daugybę žmonių, kurie pabudę iš komos jai pasakojo, kad „galėjo nujausti“, kas vyksta jiems miegant.
„Jie galėjo girdėti tam tikrus dalykus ir jausti kambaryje esančius žmones, kuriuos šiek tiek pažinojo, kas vyksta, – sakė ji.
Haliucinacijos
Antrąjį iš šių reiškinių Julie apibūdino kaip „mirties lovos fenomeną“. Šis terminas vartojamas apibūdinti išgyvenimams, kurie žmogui pasireiškia likus kelioms akimirkoms iki mirties, apibūdinti.
„Žinau, kad nuolat apie tai kalbu, bet tai pribloškia. Šiam reiškiniui priskiriamas ir vadinamasis „mirties lovos vizijų regėjimas“. Šios gyvenimo pabaigos vizijos skiriasi nuo psichozės ar delyro sukeltų haliucinacijų. Paprastai jose žmonės mato jau mirusius artimuosius.
Ji taip pat paminėjo „paskutinę aiškiaregystę“. Taip nutinka, kai žmogus, kuris atrodo labai ligotas, staiga gauna energijos antplūdį ir atrodo, kad jam darosi geriau“, – sakė ji.
Kai kas mano, kad kortizolio ar kitų hormonų antplūdis gali paskatinti žmones „atsigauti“ paskutinėmis dienomis, tačiau Julia sakė, kad mes nežinome, kodėl taip atsitinka. Nors ji apibūdino šį reiškinį kaip „šokiruojantį“ ir „neįtikėtiną“, ji taip pat sakė, kad tai „paguodžia“.
„Todėl visada apie tai mokau. Jaučiu, kad man, kaip hospiso slaugytojai, svarbu šviesti plačiąją visuomenę, kad tokie dalykai iš tikrųjų vyksta. Mes nežinome, kodėl taip atsitinka, bet taip yra“, – tęsė ji.
Dehidratacija
Galbūt labiausiai šokiruoja tai, kad, pasak Julios, dehidratacija gali padėti žmogui numirti ramiau. „Taip yra todėl, kad mirštantis kūnas negali susidoroti su hidratacija, kaip gyvas kūnas. Taigi, jei mėginsime drėkinti mirštantį kūną gyvenimo pabaigoje, jis bus perkrautas skysčiais.
Skystis neužsilaikys venose, o prasiskverbs į išorę ir sukels patinimą, o galiausiai ir kvėpavimo sutrikimus.Kai ateis laikas, kūnas padės mums mirti, palaikydamas dehidrataciją.
Kuo labiau dehidratuoti būsite, tuo geriau jausitės. Jūs pereisite į ketozę ir jūsų organizmas išskirs endorfinų, kurie suteiks jums euforiją, o tai nuslopins skausmą“, – sakė ji.