Slaugytoja išdavė paskutinius mirštančių žmonių žodžius: sunku sulaikyti ašaras

Rūpintis artimu žmogumi, kai jis yra hospise, nepaprastai sunku, tačiau dauguma žmonių džiaugiasi, kad jų mylimas žmogus paskutinėmis gyvenimo dienomis yra prižiūrimas, rašo mirror.co.uk.

Kitiems be galo sunku būti palatoje, kai mylimas žmogus miršta, tačiau hospiso slaugytojos pasakojimas apie tai, ką žmonės sako prieš mirtį, gali palengvinti sprendimą būti šalia paskutines gyvenimo minutes skaičiuojančio brangaus žmogaus.

TAIP PAT SKAITYKITE:

„Iš anapus“ sugrįžusių pacientų pasakojimai stebina mediką: „Tai ne kliedesiai“

Šeimos skausmui ribų nėra: pelėsis namie pražudė 2-metį

Hospiso slaugytoja atskleidė nepaaiškinamą reiškinį, kurį pacientai patiria prieš pat mirtį

Paskutiniai žodžiai sugraudina

Julie McFadden jau penkerius metus dirba slaugytoja hospise. Prieš tai daugiau nei dešimtmetį ji dirbo intensyviosios terapijos skyriuje.

Dabar ji socialiniuose tinkluose pasakoja apie savo darbą, taip siekia šviesti žmones apie mirtį ir kaip jai pasiruošti iš anksto. Kalbėdama su „The Sun“ ji atskleidė keletą dažniausiai hospise pasitaikančių situacijų.

Ji sakė: „Geriausia mano darbo dalis – šviesti pacientus ir jų šeimas apie mirtį, taip pat teikti jiems emocinę ir fizinę paramą. Be to, dar viena mano, kaip hospiso slaugytojos, pareiga yra padėti jiems suprasti, ko tikėtis.“

Kalbėdama apie paskutines žmonių gyvenimo akimirkas, ji pasakojo: „Dauguma žmonių prieš mirtį dažniausiai pasako: „Aš tave myliu“ arba prašo pakviesti mamą ar tėtį, kurie dažniausiai jau būna mirę.“

Neseniai ji taip pat aptarė kai kuriuos dalykus, kurie gali nutikti žmogaus gyvenimo pabaigoje ir gali atrodyti „nenormalūs“. Tai kvėpavimo pokyčiai, odos spalvos pokyčiai, išskyros ir karščiavimas, kuris užklumpa pacientus netikėtai.

Patyrusi slaugytoja, paskatinta žiūrovų, sakė, kad daugumai pacientų, kurie hospise miršta natūralia mirtimi, būdingi tie patys požymiai ir simptomai.

Julie paaiškino: „Aktyvios mirties fazės simptomai yra sąmonės netekimas, kvėpavimo pokyčiai, ant odos atsiranda dėmės, iš kūno pradeda skirtis išskyros.

Tai normalu, nesukelia skausmo ar nepatogumo. Gyvenimo pabaigoje mūsų kūnai patys pasirūpina savimi – kuo mažiau kišimės, tuo geriau.“