Pelėsiai yra įvairiausių rūšių ir klasių grybai, o jų sporos yra gana plačiai paplitusios žmogaus aplinkoje. Dauguma pelėsių auga lauke, tačiau per įvairius daiktus ar prie žmogaus aprangos prilipę iš lauko jie gali patekti ir į vidų.
„Dauguma pelėsių rūšių nėra pavojingos žmogaus sveikatai, tačiau tam tikros jų rūšys gali sukelti sveikatos sutrikimus. Pelėsių sukeliamos ligos gali būti įvairios – nuo lengvų alergijos simptomų jautresniems žmonėms iki sudėtingų, daug organų apimančių ligų ar sutrikimų, kurie yra tiek sisteminiai, tiek neurologiniai“, – aiškina Klaipėdos universitetinės ligoninės alergologė-klinikinė imunologė Girėna Slatkevičienė.
Pasak gydytojos, pelėsių sporos ir jų toksinai į žmogaus organizmą patenka keliais būdais: juos įkvepiant, suvalgant arba paprasčiausiai, kontaktiniu būdu.
Kokiems asmenims pavojingas?
Atsiradęs pelėsis namuose gali pakenkti žmogaus sveikatai įvairiausiais būdais, pavyzdžiui, jautresniems žmonėms gali sukelti įvairias alergines reakcijas, o žmonėms su pasilpnėjusiu imunitetu pelėsis yra pavojingas dėl grybų sukeltų infekcijų – mikozių.
„Pelėsis taip pat pavojingas sveikatai ir dėl galimo apsinuodijimo – intoksikacijos. Taip, kaip į pelėsius sureaguos žmogus priklauso nuo daugelio veiksnių. Pirmiausiai, svarbu žinoti, kokia yra bendra žmogaus sveikatos būklė ar jis neturi padidėjusio jautrumo pelėsiui.
Taip pat, labai svarbu ir tai, kiek laiko žmogus praleidžia aplinkoje, kurioje jo yra gausu, kiek apskritai namuose yra pelėsio bei kaip jis patenka į žmogaus organizmą“, – teigia alergologė-klinikinė imunologė G. Slatkevičienė.
Neretai, sukeltos ligos priklauso ir nuo to, koks yra pelėsio tipas. Gydytoja alergologė-klinikinė imunologė pastebi, kad dažniausiai namų aplinkoje yra aptinkamos 5 pelėsių rūšys: Cladosporium, Penicillium, Aspergillus, Alternaria ir Trichoderma.
„Mokslinių tyrimų duomenimis, atopiški žmonės, kurie jau serga alergijomis, astma ar kurių imuninis atsakas yra sutrikęs dėl įvairių būklių, pavyzdžiui, vartojamų vaistų, ligų, traumų turi padidėjusią riziką išsivystyti įvairioms pelėsių sukeltoms ligoms.
Pelėsio sukeliamos ligos yra ypač pavojingos lėtinėmis ligomis sergantiesiems asmenims, žmonėms susilpnėjusia imunine sistema, vyresnio amžiaus žmonėms ar vaikams“, – priduria pašnekovė.
Kokias ligas sukelia pelėsis?
Pasak alergologės-klinikinės imunologės, dažniausiai pelėsis sukelia įvairias kvėpavimo takų ligas:
„Galimi kvėpavimo sutrikimai, kvėpavimo infekcijos, astmos paūmėjimas, lėtinis rinosinusitas ar alerginis grybų sukeltas sinusitas. Retais atvejais net ir tokios ligos kaip hipersensityvinis pneumonitas, alerginis alveolitas gali būti sukelti pelėsio.“
Sukeltos viršutinių takų ligos pasireiškia kosuliu, čiauduliu, sloga, nosies užgulimu arba nosies bei gerklės niežėjimu. Kitaip nei viršutinės, apatinės kvėpavimo takų ligos pasireikšti gali apsunkusiu kvėpavimu, spaudimo jausmu krūtinėje, švokštimu, gali paūmėti astmos priepuoliai.
„Vienos sunkiausių pelėsių sukeliamų kvėpavimo takų ligų yra plaučių aspergiliozė bei hipersensityvinis pneumonitas. Šių ligų metu galimas sunkus kvėpavimo nepakankamumas ar net mirtis.
Taip pat pelėsis gali išprovokuoti odos bėrimus, niežulį, išsausėjimą, ypač žmonėms jau turintiems įvairių alerginių ir nealerginių odos ligų“, – priduria Klaipėdos universitetinės ligoninės alergologė-klinikinė imunologė Girėna Slatkevičienė.
Šiuo metu, anot pašnekovės, yra atliekami išsamesni moksliniai tyrimai, kadangi yra manoma, jog pelėsis gali sukelti net ir neurologinius sutrikimus, tokius kaip nuovargis, silpnumas, galvos skausmas ar netgi nuotaikos svyravimus. Vaikams pelėsis gali išprovokuoti astmos paūmėjimą ar apskritai, pačią astmą.
„Kai kurie pelėsiai gamina mikotoksinus, kurie gali sukelti ir itin sunkias ligas žmonėms ar gyvūnams. Ilgą laiką būnant aplinkoje, kurioje yra daug mikotoksinų ar jiems patekus į organizmą dideliu kiekiu, jie gali sukelti net ir neurologinių problemas ar mirtį. Yra itin pavojingas ilgalaikis kontaktas“, – įspėja G. Slatkevičienė.
Apsisaugoti nuo pelėsio ir jo sukeliamų ligų galima paprastai, stengiantis jį išnaikinti namuose, jo vengti bei mažinti namų aplinkoje esančią drėgmę. Pirmiausiai vertėtų pasirūpinti tekančių vamzdžių, kiaurų stogų, filtrų sandarinimu.
„Reikėtų intensyviai vėdinti patalpas, palaikyti tam tikrą temperatūrą, mažinti patalpų drėgmę specialiais aparatais, sausinti orą. Pelėsis gali atsirasti net rūbuose ar patalynėje, todėl labai svarbu reguliariai skalbti visus rūbus ir patalynę bei juos gerai išdžiovinti. Patalpas galima dažyti specialiais pelėsiui atspariai dažais“, – priduria pašnekovė.
Pelėsis maiste
Pelėsis gali būti aptinkamas ne tik namuose, tačiau ir plačiai vartojamuose maisto produktuose. Pavyzdžiui, retas, kuris nėra girdėjęs apie gurmanišką pelėsinį sūrį. Pasiteiravus, ar jie taip pat yra kenksmingi maisto produktuose, alergologė-klinikinė imunologė ramina:
„Keletas pelėsio rūšių yra specialiai naudojamos gamyboje, pavyzdžiui, gaminant pelėsinį brie sūrį. Šios rūšys sveikatai nepavojingos. Tačiau, pelėsis, kuris nėra naudojamas maisto gamyboje, atsiradęs ant maisto gali sukelti rimtas ligas. Dažniausiai ant mėsos ir paukštienos bei kito maisto aptinkami pelėsiai yra Alternaria, Aspergillus, Botrytis, Cladosporium, Fusarium, Geotrichum, Monilia, Manoscus, Mortierella, Mucor, Neurospora, Oidium, Oosproa, Penicillium, Rhizopus ir Thamnidium rūšių.“
Pavojingos medžiagos – mikotoksinai, kurie yra gaminami tam tikrų pelėsių rūšių, dažniausiai randami ant grūdų, riešutų. Jų taip pat gali būti ir ant salierų, vynuogių sultyse, obuolių ir kito maisto.
„Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nemažai pasaulio maisto yra paveikti mikotoksinų, iš kurių geriausiai žinomas aflotoksinas. Jis yra vėžį galintis sukelti toksinas, kuris dažniausiai aptinkamas ant tam tikrų produktų – grūdų ar riešutų.
Aflotoksinas susijęs ir su tam tikromis gyvūnų, žmonių ligomis, pavyzdžiui, aflatoksikoze. Daugelis priemonių yra naudojamos būtent tam, kad būtų galima išvengti šio toksino, tačiau jo išnaikinti visiškai – neįmanoma, todėl itin svarbu yra nevalgyti supelijusio maisto“, – įspėja alergologė-klinikinė imunologė G. Slatkevičienė.
Siekiant apsisaugoti nuo pelėsio, kuris yra ant maisto ir jo sukeliamų ligų, rekomenduojama laikyti maistą tinkamomis sąlygomis, nevartoti produktų su pasibaigusia galiojimo data ar laikytų netinkamoje temperatūroje, sąlygose.
„Prieš valgant maistą vertėtų apžiūrėti ar nesimato pelėsio ir jį pastebėjus, šio maisto reikėtų nevartoti. Taip pat labai svarbu dažnai valyti šaldytuvą, skalbti virtuvės šluostes“, – priduria Girėna Slatkevičienė.
